Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę pareiškė, kad artėja ypač spartus ekonomikos atsigavimas. Opozicija, atvirkščiai, įtarinėja, kad optimistinis šių metų biudžetas – dalis savivaldybių rinkimų šou, po kurio neišvengiamos biudžeto korekcijos. Tad kokia šiuo metu tikroji valstybės biudžeto padėtis, klausiame finansų ministrės Ingridos Šimonytės.

I.Š.: Dabar rengiame 2011–2014 m. makroekonominių rodiklių projekcijas ir augimo prognozė bus didinama, nes eksporto rodikliai ypač stiprūs. O jei kalbėsime apie biudžeto korekcijas, tai Biudžeto įstatymas aiškiai nustato, kada jis turi būti tikslinamas: jei faktinės ketvirčio pajamos iš mokesčių nebus bent 17 proc. didesnės nei pernai tuo pačiu metu. Tad su jokiais rinkimais tai nesusiję. Pirmųjų dviejų mėnesių pajamos, gautos surinkus mokesčius, iš esmės atitinka įstatymo nustatytas ribas, tačiau kovas – svarbiausias šiuo požiūriu, nes sausį daug sumokama už pernykštę (ypač Kalėdų laikotarpio) veiklą. Nemokestinės pajamos šiek tiek atsilieka nuo plano, tačiau toli siekiančių išvadų daryti dar tikrai negaliu.

VEIDAS: O “Sodros” biudžeto padėtis? Ar valstybės finansų būklė netaptų aiškesnė , jei “Sodros” ir valstybės biudžetai būtų sujungti į vieną?

I.Š.: “Sodros” biudžetas vykdomas, kaip patvirtinta įstatymo, – su nemenku 2,6 mln. Lt deficitu. Tačiau nemanau, kad “Sodros” ir valstybės biudžetus būtina sujungti. Svarbu, kad priimant politinius sprendimus būtų aišku, jog visos valstybės kišenės turi būti vertinamos kartu. Jeigu politinė kultūra nepakis ir neįsivyraus supratimas, kad finansinė drausmė yra mokesčių mokėtojų turtas, biudžetų jungimas niekuo nepadės. Finansinei drausmei sustiprinti pateiksime Seimui įstatymų paketą.

VEIDAS: Kada “Sodros” biudžetas pajus “Sodros” reformos, kuri pagaliau bus pradėta svarstyti Seimo pavasario sesijoje, įtaką?

I.Š.: Esminiai klausimai, į kuriuos turi atsakyti reforma, – kaip atliepti visuomenės senėjimo pasekmes, kurias Lietuva pajus po kelių dešimtmečių, ir kaip užtikrinti, kad sistema adekvačiai reaguotų į ekonomines realijas ir būtų apsaugota nuo politinio manipuliavimo. Dabartinės “Sodros” bėdos yra nulemtos būtent politinio manipuliavimo, kuris nepalankiai sutapo su ekonominiu ciklu. Pensijų didinimas 2007–2008 m. ignoravo realybę, kad “Sodros” perviršinės pajamos buvo gaunamos ūkio kaitimo sąskaita, todėl ciklui pasisukus žemyn neliko nei perviršio, nei rezervo. Iš šios duobės nelengva išsikapstyti, bet tai laikina – nors už tai mokėsime skolos prieaugiu ir daug labiau ribotomis galimybėmis didinti išmokas. Tačiau esminė reforma orientuojasi ne į tai, kas yra šįmet ar bus po trejų metų, – jos įtaką “Sodros” biudžetas pajus tik ilguoju laikotarpiu, nes kalbame apie dešimtmečių perspektyvą.

VEIDAS: Lietuvoje entuziastingai įdiegtas Vakaruose neišbandytas modelis, kai iš privalomų socialinių mokesčių leidžiama investuoti privačiuose pensijų fonduose, o dabar vietoj 5,5 proc. pervedimų vėl palikti kriziniai 2 proc. Ar tai teisinga juose apsidraudusių piliečių atžvilgiu?

I.Š.: Noriu priminti, kad kaupimui dalį lėšų pervesdavo pati “Sodra” iš jos įplaukų, o kita dalis buvo dengiama iš Stabilizavimo fondo. Šiuo metu pervedama tik dalis iš Stabilizavimo fondo, nes “Sodros” pajamų ir išlaidų neatitikimas dėl kitų nepamatuotų sprendimų milžiniškas ir be pervedimų antrajai pensijų pakopai. Tad pervedimų sumažinimas teisingas tiek, kiek apskritai yra teisinga ieškoti balanso tarp įvairių visuomenės grupių: dalyvaujančių kaupime ir ne, mokesčių mokėtojų, turėsiančių grąžinti augančią skolą ateityje, ir dabarties pensininkų. O kaupimas yra tikrai išbandytas modelis, tik jam skirtų lėšų šaltiniai būna įvairūs. Akivaizdu, kad ilguoju laikotarpiu reikia mąstyti, kaip finansuoti didesnę kaupimo dalį. Ne paskutinis vaidmuo čia tenka ir pačių žmonių suvokimui, kad rūpintis senatve yra ir jų reikalas.

VEIDAS: Kieno sąskaita – pajamų ar skolų – kitąmet planuojate atkurti pensininkams pensijas?

I.Š.: Šįmet penktadalis kiekvieno išleisto “neeuropinio” lito (tai lėšos pensijoms, mokytojų, gydytojų, policininkų algoms mokėti ir t.t.) bus skolinta. Kitąmet planuojamas deficitas turėtų sumažėti iki Mastrichto kriterijaus, t.y. 3 proc. BVP.

Todėl tikrasis klausimas yra, kaip pavyks tą padaryti, o ne iš kurios kišenės bus grąžintas buvęs pensijų dydis. Gerai, kad jau nuo 2011 m. ekonomika veikia žmonių naudai, t.y. pajamos, palyginti su ankstesniais metais, didėja, ko nebuvo 2009–2010 m., kai nepalanki pajamų dinamika sunkino deficito mažinimą. Tačiau ir 3 proc. deficitui esant maždaug dešimtadalis išleisto kiekvieno viešųjų finansų lito, vadinasi, ir pensijoms mokėti, vis tiek bus skolintas.

VEIDAS: Tai kuriais metais įmanoma tikėtis nedeficitinio biudžeto?

I.Š.: Jei neįvyks didelių sukrėtimų pasaulio ekonomikoje ir piliečiai rinksis finansinę drausmę, nedeficitinio biudžeto galime tikėtis jau 2014 ar 2015 metais.

VEIDAS: O kaip sekasi traukti milijardą iš šešėlio? Ar tikrai “atstovėsite” kasos aparatus turgavietėse maisto prekėms? Ar planuojama juos diegti ir kitoms prekėms?

I.Š.: Finansų ministerija neplanuoja teikti jokių nutarimo dėl kasos aparatų naudojimo pakeitimų, išskyrus susijusius su kasos aparatų aptarnavimu ir administracinės naštos mažinimu visiems jų naudotojams. Jeigu Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija pateiks kokių nors konstruktyvių siūlymų dėl patikslinimų, tikrai juos svarstysime. Kol kas tokių ketinimų nematyti – labiau naudojamasi šantažo instrumentais, nevengiant net įvelti Europos Komisijos pareigūnų, kalbant jų vardu. Esame nusiteikę tiek teisės aktų keitimu, tiek administravimo priemonėmis siekti tvarkos ir skaidrumo visur, kur šiuo metu to stokojama. Manau, tai itin svarbu ne tik biudžetui, bet visų pirma sąžiningai veikiančiam verslui ir sąžiningiems piliečiams. Apie skaičiais išreikštus šešėlinės ekonomikos mažinimo rezultatus daugiau spręsime ketvirčiui pasibaigus.

VEIDAS: Opozicija vėl teiks nekilnojamojo turto, progresinių mokesčių įstatymus, siūlys mažinti akcizus ir PVM – Jūs už ar prieš? O gal ir Vyriausybė rengia su mokesčiais susijusių įstatymų pataisų? Štai A.Kubilius, palyginęs savo ir Viktoro Uspaskicho pajamas ir sumokėtus mokesčius, įrodė, kad Lietuvoje neadekvačiai daug apmokestinamas darbas.

I.Š.: A.Kubiliaus ir V.Uspaskicho deklaracijų palyginimas parodė visiškai ką kita – mūsų mokesčių sistemoje esančių įvairių išimčių ydingumą. Nors nuosekliai stengiamės jų mažinti, kaskart dėl jų liejamos krokodilo ašaros, kol dėl kokių nors įvykių pasimato tos išlygos grimasa. Beje, tokių išlygų klausimais opozicija ne tik nesiūlo jas mažinančių sprendimų, bet ir atkakliai nepalaiko tokių siūlymų. Ji dažnai siūlo dalykus tiesiog dėl proceso – drįstu priminti, kad pati opozicija buvimo valdžioje laiku nesiūlė nei nekilnojamojo turto mokesčio (nors tam buvo puikus laikas ir makroekonominė būtinybė), nei progresinių pajamų mokesčių (labiau dėl akių registruodavo projektus, siūlančius “suprogresinti” kažkodėl tik darbo užmokestį, o ne visas pajamas). Opozicijos taktika – siūlyti dalykus, kurie dažniausiai prieštaringi, ir kurstyti neproduktyvią diskusiją, užuot bandžius susitarti, kur link turėtų evoliucionuoti mūsų mokesčių sistema ilguoju laikotarpiu, nes mokesčių politika – tai fundamentalus politinio sutarimo klausimas.

Turiu sutikti, kad darbas Lietuvoje apmokestintas gana stipriai, jeigu vertinsime pagal ES standartus, nors bendra mokesčių našta viena mažiausių. Norint mažinti darbo apmokestinimą, vartojimo mokesčiai turėtų būti ne mažinami, o didinami, ypač turint mintyje Lietuvos ekonomikos struktūrą (atvira, eksportuojanti ekonomika). Taip pat derėtų turėti daugiau turto bei “žaliųjų mokesčių” elementų, nes jie mažiausiai kenkia ekonominiam augimui ir yra mažiausiai elastingi vengimui.

VEIDAS: Laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, palyginti su 2007 m., šiemet prognozuojamas BVP bus 8 proc. mažesnis, o valstybės biudžeto išlaidos 10 proc. didesnės. Ar tokia proporcija normali?

I.Š.: 2009–2010 m. vis gaudavau klausimų, kodėl bendros išlaidos didesnės nei iki krizės, ir tų klausimų paslėptas klausimas būdavo – kodėl išlaidaujate, nors teigiate, kad taupote. Bet pažiūrėkit, kokios tos išlaidų eilutės, kurios buvo “užprogramuotos” augti: išlaidos pensijoms, motinystės išmokoms, mokytojų atlyginimams mokėti – tai vis 2007-ųjų gale ir 2008-aisiais priimtų sprendimų persikeliantis efektas, o išlaidų mažinimas tikrai tų padidinimų neatsuko “atgal” į 2007 m. lygį. Pavyzdžiui, vidutinė pensija vien 2008 m. padidėjo beveik 30 proc., o 2010 m. sumažinta maždaug 5 proc. Verslas išlaidų požiūriu tiesiog grįžo į tą laikotarpį, į kurį grįžo pajamos, tačiau valstybės finansuose tai sunkiai pavyksta – juk net dėl tų sumažinimų, kuriuos atlikome, daugybė iečių buvo  sulaužyta. Reformuojamiems sektoriams tai tikrai nėra neskausmingas procesas, todėl ir pasipriešinimo ne mažiau, nei tiesiog mažinant išlaidas vienodu procentu, tik jis labiau koncentruotas.

VEIDAS: Ar Lietuvai sekasi artėti prie Mastrichto kriterijų?

I.Š.: Dabar koją kiša deficitas, tačiau jį mažiname, ir tikiuosi, kad kitąmet pavyks sumažinti iki Mastrichto kriterijaus (3 proc.). Ir to reikia ne dėl euro, o dėl mūsų pačių – valstybės skolos suvaldymo. Atsižvelgiant į naujas tendencijas, norint įsivesti eurą 2014 m., vėl reikia pradėti rūpintis, kad kojos nepakištų infliacija.