"Veido" archyvas

Tarptautinėje žiniakslaidoje gausėja karikatūrų, pašiepiančių Izraelio poziciją ir veiksmus

Balandžio viduryje pas JAV prezidentą Baracką Obamą kalbėtis apie branduolinį pasaulio saugumą sugužėjo per 40 pasaulio lyderių – pradedant Kinijos ir Indijos ir baigiant Argentinos bei Armėnijos vadovais. Suvažiavo visi, kuriuos JAV prezidentas pakvietė. Visi, išskyrus vieną.

Jungtinėse Amerikos Valstijose taip ir nepasirodė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Savo vizitą į JAV jis atšaukė paskutinę minutę. Ir visai ne todėl, kad Izraeliui nerūpėtų branduoliniai klausimai ar ši šalis pati nebūtų patekusi po didinamuoju stiklu dėl branduolinio ginklo. Priešingai – Izraelio atstovo nekantriai laukė Turkijos ir Egipto vadovai, kuriems šios šalies branduolinis arsenalas yra nemenkas galvos sopulys. Tačiau B.Netanyahu, regis, numojo ranka į racionalius argumentus ir pasidavė emocijoms. Girdi, nevažiuosiu, ir tiek.

Politologai šį jo neatvykimą bemat pavadino “dėsningu” ir “simbolišku”, o JAV ir Izraelio santykius įvertino kaip “ištiktus labai gilios krizės”.

Išsisukinėjimų meistras

“Dabar Izraelio ir JAV santykiai yra blogiausi per pastaruosius 35-erius metus”, – taip atvirai Izraelio diplomatams visai neseniai pareiškė Izraelio ambasadorius JAV Michaelis Orenas.

Bet norint tuo įsitikinti, nereikia nė ambasadoriaus žodžių. Tarkime, pastarosiomis savaitėmis vis aštrėja JAV ir Izraelio pozicijos dėl palestiniečių teritorijų. Mat nors JAV grūmoja ir reikalauja liautis, Izraelis niekaip nenutraukia statybų Rytų Jeruzalėje, kuri turėtų tapti būsimos palestiniečių valstybės dalimi, ir greičiausiai – sostine.

Be to, Izraelis atsisako išvesti papildomas žydų pajėgas, kurios neseniai dislokuotos palestiniečių gyvenamame Vakarų Krante, ir neplanuoja liautis kelti į šias teritorijas žydų, kurių į Vakarų Kranto naujos statybos butus jau persikraustė per 280 tūkst.

Tačiau yra dar vienas aspektas, kuris, “Financial Times” analitikų vertinimu, JAV ir Izraelio santykiuose tapo lemiamu veiksniu – tai Iranas.

“Šiuo klausimu JAV ir Izraelio administracijų nuomonės visiškai išsiskiria”, – konstatuoja tiek diplomatai, tiek politologai. Mat Izraelis siekia nukreipti visą JAV dėmesį į šią Artimųjų Rytų valstybę, o pats likti šešėlyje. Tuo tarpu B.Obama, priešingai nei jo pirmtakas George’as W.Bushas, linkęs kelti klausimą ir apie Izraelio turimą branduolinį ginklą.

Ir nors abi valstybės sutaria, kad branduolinės Irano ambicijos turi būti pažabotos, skirtumas tas, kad JAV lygiagrečiai mėgina siekti dar ir taikos Artimuosiuose Rytuose, o Izraelis aiškina, esą taika su palestiniečiais bus įmanoma tik tuomet, kai iki galo bus išspręstas Irano klausimas.

“Kaip galime sudaryti taiką su palestiniečiais, kurie nėra linkę bendradarbiauti, siekiant sumažinti Irano keliamą grėsmę”, – kaip reikšmingiausią kozirį meta B.Netanyahu, JAV neformaliai jau vadinamas profesionaliu išsisukinėtoju. Mat jei ne šis, tai tas jam tampa nenuginčijamu argumentu, neleidžiančiu kalbėti apie taiką su palestiniečiais. Kai išsenka argumentai, B.Netanyahu skubiai metasi prie geopolitinių klausimų ir sugeba dar labiau supriešinti Vakarus su musulmonų pasauliu ir kartu dar labiau pagilinti priešpriešą tarp JAV ir Izraelio.

Štai neseniai JAV žydų organizacijai sakytoje kalboje Izraelio premjeras pareiškė: “Islamo kovotojai nejaučia neapykantos Vakarams dėl Izraelio. Priešingai, jie nekenčia Izraelio dėl Vakarų, mat šie vaizduoja Izraelį kaip priešingybę laisvei ir demokratijai”.

Negalima paneigti, kad alyvos į ugnį vis šliūkšteli ir tas faktas, kad, siekdami kontroliuoti urano sodrinimą Irane, amerikiečiai ima vis glaudžiau bendradarbiauti su kaimyninėmis Arabų valstybėmis – Sirija, Jordanija, Saudo Arabija ar pagaliau Egiptu, o tam Izraelis nė kiek nepritaria. Galiausiai lieka žmogiškasis veiksnys, kuris irgi turi nemažai reikšmės.

“Žinoma, esama ir psichologinių dalykų. B.Obamos ir B.Netanyahu biolaukai visiškai nesutampa – tai prideda papildomos įtampos, kurios nebuvo, kai JAV pusei atstovavo G.W.Bushas, o Izraelio Arielis Sharonas ar Ehudas Olmertas”, – pastebi Efraimas Inbaras, vadovaujantis Strateginių studijų centrui.

Šio centro vadovas dar priduria, kad skiriasi ir šių lyderių pažiūros: B.Netanyahu vadovauja vienai radikaliausių dešiniųjų koalicijų per visą Izraelio istoriją, o B.Obama vadinamas vienu liberaliausių visų laikų JAV vadovų.
Be to, JAV vadovas Izraelyje laikomas naiviu ir nepatyrusiu, o Izraelio lyderis itin neigiamai sutinkamas JAV, kur net vietos žydų bendruomenė labiau simpatizuoja B.Obamos nei Izraelio užsienio politikai.