Arūnas Brazauskas

Balandžio 19 d. atkreipiau dėmesį į „nesisteminės“ žiniasklaidos virkavimą dėl to, kad Lietuvos „sisteminė“ žiniasklaida ignoravo pasaulinius protestus, nukreiptus prieš Norvegijos vaiko teisių priežiūros tarnybą „Barnevernet“.

Išties net „sisteminė“ britų BBC balandžio 14 d. pranešė apie daugelyje šalių rengiamas demonstracijas. Jos keltos dėl vaikų, kurie Norvegijoje buvo atimti iš mišrios šeimos.

Ginant lietuvių tarptautiškumą reikia priminti, kad dėl „Barnevernet“ mūsų šalyje šį sausį demonstruota net prie Norvegijos ambasados. Tada reikalauta grąžinti lietuvių vaikus. Apie tai Lietuvoje pranešta visais kanalais. Lietuviai dažniausiai demonstruoja dėl dalykų, kurie juos liečia tiesiogiai.

Besižvalgydamas, kada ir dėl ko Norvegijos valdžia sulaukė tarptautinio dėmesio, pastebėjau pernai balandį iš Norvegijos atėjusią žinią, kad bus priimtas įstatymas, pagal kurį žmogaus juridinei lyčiai nustatyti pakanka jo raštiško pareiškimo. Biologinė lytis bus nebesvarbi. Biologinis vyras pase galės būti įrašytas kaip moteris – jeigu jis/ji to nori.

Įsivaizduokime novatorių, kuris Seime rėžtų tokią kalbą: įteisinkime elementarią psichoterapijos priemonę – leiskime žmogui pačiam pasirinkti, kokiai juridinei lyčiai jis nori priklausyti.

Tokias pataisas inspiravo tarptautinė kampanija dėl povandeninio laivo ekskapitono, kuriam dabar 65 metai. Kažkada vedęs, turintis sūnų, jis vis dėlto jautėsi moterimi. Nenorėjo vartoti hormonų ir atlikti daugialypės plastinės operacijos, kuri paprastai vadinama „lyties keitimu“ (išties tai yra biologinio lytiškumo naikinimas). Būtent šios procedūros būtų leidusios pakeisti juridinę lytį – žymas pase, vairuotojo teisėse ir pan. Dabar visų tų hormonų ir pjaustymų nereikės. Pakaks raštiškos valios. Kaip biologinis vyras, kuris yra juridinė moteris, bus kalinamas (-a)? Keliaus į vyrų kalėjimą ar į moterų? Matyt, reikės dar vieno Norvegijos įstatymo.

Pasvarstymai dėl lyties keitimo Lietuvos viešojoje erdvėje vangūs. Jau išsakyta nuomonė, kad chirurginis įsikišimas yra baisus žalojimas. Įsivaizduokime novatorių, kuris Seime rėžtų tokią kalbą: taip – pjaustyti reiškia žaloti, taip – iš pradžių būtina taikyti psichoterapiją, todėl įteisinkime elementarią psichoterapijos priemonę – leiskime žmogui pačiam pasirinkti, kokiai juridinei lyčiai jis nori priklausyti.

Įsivaizduoju amo netekusį Seimo moralinį talibaną ir po to prasidedančią kalbų audrą. Spėju, kad po emocinių sprogimų sekos reikalas būtų palaidotas giliau nei  lietuviškas pasas su „w“ raide.

Lietuviams, tautiškumą tapatinantiems su kalba, būdinga žymas garbinti kaip fetišus. Tokie pat fetišai mums yra, atsiprašant, genitalijos. Negalima naudoti nei skalpelio, nei trintuko. Dėl to, kad fetišai nebūtų paniekinti, kai kas vaizduoja, jog pasiryžęs nukryžiavimui.

Norvegija – ne vien emigrantų iš Lietuvos pamėgta vieta, nors jų vaikams tenai atseit gresia pavojus. Tai ES nepriklausanti valstybė, todėl turėtų būti patraukli mūsų euroskeptikams. Norvegai dukart sakė „ne“ referendumuose dėl narystės ES, nes nenorėjo riboti jūrų žvejybos.

Bet apmaudu, kad apie norvegus negalima sukurti „radžviliados“ kaip apie lietuvius: „… lietuvių tautos dabar laukia perspektyva ištirpti pasaulinėje „pilietinėje visuomenėje“ – kosmopolitinėje „visuotinės žmonijos“ bendruomenėje, lygiai taip pat paneigiančioje tautų įvairovės principą ir jų egzistavimo istorinę prasmę.“

Etninė kultūra Norvegijoje klesti, netgi oficialios kalbos dvi – taigi įvairovės neigimu net nekvepia. Tačiau Anderso Breiviko neiššaudytų „kultūrinių marksistų“ neva užvaldyta valstybė, kur lytį bus galima pakeisti ne skalpeliu, o rašykle – ne pavyzdys Lietuvos euroskeptiškam talibanui. Jau geriau Baltarusija.