Nepaisant to, kad derybos dėl naujos atominės elektrinės Visagine statybos koncesijos sutarties baigėsi fiasko, mat iš jų pasitraukė vienintelis pretendentas, korėjiečių kompanija “Korea Electric Power Corp.” (KEPCO), energetikos ministras Arvydas Sekmokas atrodo ramus ir tikintis tuo, ką daro. “Baigėsi vienas etapas, dabar prasidės kitas. Energetinės nepriklausomybės kūrimas yra ne akimirkos reikalas, negali šio proceso sėkmės vertinti iš vienų metų perspektyvos”, – “Veido” klausiamas, kaip jaučiasi praradęs visus metus (tiek laiko truko investuotojo paieška), dėsto ministras.

A.S.: Korėjiečių pasitraukimas mums buvo visiškai netikėtas. Juk jau buvome gavę jų įpareigojantį pasiūlymą, tarpusavyje derinome tolesnio bendradarbiavimo detales. KEPCO sprendimą priskirčiau prie force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių. Neatmetu galimybės, kad tai yra derybinė taktika – galbūt jie vėl sugrįš, su kitokiomis sąlygomis. Bet mes esame atviri ir kitų kompanijų, kurios domėjosi šiuo projektu, pasiūlymams.

VEIDAS: Ar korėjiečiai jums paaiškino savo pasitraukimo iš konkurso priežastis? Galbūt jiems pritrūko ekonominių argumentų, projekto atsiperkamumo įrodymų?
A.S.: Jei projektas jiems būtų buvęs neįdomus, jie nebūtų teikę įpareigojančio pasiūlymo. Tai ne koks nors atsitiktinis kelių lapelių dokumentas, o didelio darbo rezultatas – gavome kelių segtuvų bylą. KEPCO ne kartą lankėsi Visagine, turėjo priėjimą prie vadinamojo duomenų kambario, kuriame dedama visa su Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu susijusi infomacija, visos studijos, skaičiai.
Teikdami pasiūlymą jie neabejotinai paliudijo: projektas mums įdomus, matome jo naudą, matome, kaip jį drauge įgyvendinsime.
Nežinau, kas atsitiko. Matyt, buvo įvertintos kažkokios mums nežinomos aplinkybės. Pasitraukdami jie mums pateikė savo argumentus, tačiau konfidencialumo sutartis man jų neleidžia atskleisti. Tepasakysiu tiek, kad KEPCO pateikti argumentai neatrodo įtikinami.

VEIDAS: Ar KEPCO gresia kokia nors bauda? Juk kompanija pasitraukė jau po to, kai pateikė įpareigojantį pasiūlymą?
A.S.: Ne, tokios tarptautinės praktikos nėra. Ta pati KEPCO dalyvavo derybose Turkijoje ir iš jų pasitraukė net kelis kartus – už tai baudžiama nebuvo. Mes irgi nesuinteresuoti kelti šio klausimo teisine forma – taip atbaidytume bet kokį potencialų investuotoją.
Sužinoję apie jų pasitraukimą, iš pradžių buvome susirūpinę tuo, kokių žingsnių imtis pirmiausia. Informavome apie tai Europos Komisiją, ir jos reakcija mus labai gerai nuteikė. ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris į situaciją pažiūrėjo labai ramiai: sakė, kad dabar svarbu nedaryti jokių staigių posūkių ir toliau nuosekliai laikytis savo tikslo. Komisaras teigė esąs pasirengęs asmeniškai paremti Lietuvos projektą.
Taip pat svarbu buvo padėtį kuo greičiau aptarti su Visagino projekte kviečiamais dalyvauti regioniniais partneriais – Briuselyje surengėme pasitarimą, kuriame dalyvavo Latvijos, Estijos, Lenkijos atstovai.

VEIDAS: Ar galite konkrečiai išvardyti, kokiomis dalimis galimos VAE akcijas ketina dalytis projekto partneriai? Pagal viešumon patenkančią informaciją, dalybos atrodo neįmanomos: Lietuva nori 34 proc. akcijų, tokios pat ir lenkų ambicijos, strateginiam partneriui priskiriama 51 proc. dalis, o kur dar latviai ir estai.
A.S.: 34 proc. Lietuvos dalis numatyta Atominės elektrinės įstatyme. Partnerių dalys – derybų objektas. Jie yra išreiškę savo pageidavimus – intervalus, kiek kas norėtų gauti elektros energijos ir kokia dalimi yra pasirengę prisidėti prie projekto finansavimo.
Yra skirtumas tarp viešų politinių pareiškimų ir to, apie kokias dalis VAE projekte kalba regioninių partnerių energetikos įmonės. Dabartinę padėtį apibūdinčiau taip: turime visų projekte dalyvaujančių šalių politinę paramą ir sėkmingai deramės su jų energetikos įmonėmis dėl konkrečių dalių būsimojoje elektrinėje.
Mums jau yra pavykę sudaryti visoms pusėms priimtiną paketą – visus preliminarius poreikius suderinome dar iki korėjiečiams pateikiant įpareigojantį pasiūlymą. Mes tą projektą tebeturime ir dabar iš viso pyrago galima išimti korėjiečių pageidautą dalį ir vietoj jos įdėti kitą partnerį.

VEIDAS: Investuotojo paieška neatrodo labai lengva: metų pradžioje kalbėjote apie didžiulį susidomėjimą VAE projektu, vasarą išgirdome apie mažiausiai penkias rimtai besidominčias kompanijas, galiausiai teliko viena pretendentė, ir ta pati pasitraukė. Kodėl užsienio korporacijų nedomina Visaginas?
A.S.: Nesutinku, kad mes neįdomūs. Daug kas priklauso nuo tarptautinės padėties. Vienas labai reikšmingas įvykis nutiko metų pradžioje – KEPCO laimėjo konkursą statyti atominę elektrinę Jugtiniuose Arabų Emyratuose, jų kainos pasiūlymas buvo daug geresnis nei kitų. Tos pačios kompanijos domėjosi ir Lietuvos projektu, bet joms buvo labai svarbu, ar dalyvauja ir korėjiečiai. Matyt, nepaisant konfidencialumo, jos kažkaip susižino, kas dar dalyvauja konkurse. Buvo ne viena kompanija, kuri pateikė savo siūlymus, tačiau artėjant laikui pateikti įpareigojantį pasiūlymą jų nebeliko – spėjame, jog buvo įvertinta rizika, kad ir mūsų konkurse dalyvauja KEPCO. Konkursą pralaimėjusioms kompanijoms tai ne į naudą – jos laikomos mažiau konkurencingomis, krinta jų akcijų kaina, susvyruoja vadovų kėdės.

VEIDAS: Ar jau galite pasakyti, kokia būtų VAE pagamintos elektros energijos kaina?
A.S.: Mūsų pozicija tokia: bet kokiu atveju atominėje elektrinėje gaminamos elektros savikaina turi būti mažesnė negu elektros, pagamintos dujų pagrindu.
Atmetus statybos investicijas, kaina galėtų būti apie 8 ct/kWh. Žinoma, iš pradžių prie šios kainos dar turėtų dėtis investicijų sąnaudos – pavyzdžiui, pagal derybų su korėjiečiais projektą jie turėtų būti išdėstyti per 15–20 metų. Bet pabrėžiu: net ir priskaičiuojant statybos sąnaudas elektros savikaina turėtų būti mažesnė, nei gamybai naudojant dujas. O toliau tai jau būtų tiesiog aukso kiaušinius dedanti višta.

VEIDAS: Kaliningradas teigia iki 2016 m. pasistatysiantis atominę elektrinę. Kaip vertinate kaimynų ketinimus?
A.S.: Lenkai jau pareiškė, kad jie šiame projekte nedalyvaus. Galimi investuotojai italai pasakė, kad projektas jiems įdomus, bet neaišku, kaip bus realizuojama pagaminta elektros energija.
Kol kas Kaliningradas teturi jungtį su Lietuva, o jei kalbėsime apie jų tiltą su Lenkija, nereikėtų užmiršti, kad ir pačių lenkų perdavimo tinklai tame regione yra prastos būklės. Šiuo metu jie stiprinami kita kryptimi – Lietuvos link, tam naudojamos ES lėšos.
Be to, Lenkija pati planuoja naują atominę elektrinę prie Gdansko – taigi Kaliningrado konkurencija jai būtų visiškai nenaudinga.

VEIDAS: Kaip manote, kodėl Lietuvoje tiek daug oponuojančiųjų VAE projektui? Jį kritikuoja ir stambūs verslininkai, ir politikai, ir kai kurie analitikai.
A.S.: Stambiosios verslo grupuotės neabejotinai turi savo interesų energetikos srityje. Vienu atveju jų interesai sutampa su valstybės, kitu – išsiskiria.
Manau, šiuo atveju mes turėtume kalbėti apie “Gazpromo” ir ES trečiąjį dujų paketą (dujų tiekėjų, pardavėjų ir skirstytojų atskyrimas – “Veido” past.). Prieš kurį laiką Bronislovas Lubys pasisakė už šio paketo įgyvendinimą, o dabar, matyt, patiria “Gazpromo” spaudimą. Suprantu, kad “Achemos” padėtis nėra paprasta, pagrindinė įmonės žaliava yra gamtinės dujos, tiekiamos iš Rusijos. Gali būti, kad patiriamas spaudimas, kartu žadant – pamatuotai arba ne, – kad galbūt dujų kaina jums būtų sumažinta. Prieš tokį spaudimą gali neatsilaikyti ir B.Lubys, ir kitos verslo grupės. Be tai – tik mano hipotezė.
O politikams naudinga iškelti kažkokį aštrų klausimą, kritikuoti, nepritarti – juk pritardamas Vyriausybei nebūsi toks girdimas.

VEIDAS: Ar toks pat sudėtingas ir suskystintų dujų terminalo statybos projektas?
A.S.: Mūsų tikslas – turėti jį 2014 m. – nesikeičia. Planuojame, kad tai bus mažiausiai dviem trečdaliais valstybės kontroliuojamas objektas. “Leo LT” patirtis jau parodė, kad valstybės ir privataus kapitalo interesai energetikos srityje nebūtinai sutampa, tokios klaidos kartoti nebeturėtume. Tai kur kas mažesnių sąnaudų, nei VAE, projektas – jo kaina svyruoja tarp 150–200 mln. eurų. Kaip ir atominės elektrinės statybos atveju, finansavimas galėtų būti kombinuotas: dalis paskolos, dalis iš padidinto dujų tarifo.

VEIDAS: Ar “PKN Orlen” vis dar derasi su Rusija dėl “Mažeikių naftos” pardavimo?
A.S.: Mano žiniomis, nebesidera, bet turėjau informacijos, kad tokios derybos vyko. Šiandien visa įtampa yra nuslūgusi ir nuo geopolitikos pereiname prie ekonominių klausimų. Geopolitiniu požiūriu “Mažeikių nafta” nėra tokia jau svarbi – mes galime naftos produktų atsivežti įvairiais būdais. Tačiau tai privati įmonė, ir valstybei svarbiausia, kad ji, kaip ekonominis subjektas, veiktų sėkmingai. Vis dėlto negalime vardan šios įmonės, kuri nėra valdoma valstybės, aukoti kitų Lietuvos įmonių interesų.

VEIDAS: Tik dabar prablaivėta, kad “Mažeikių nafta” nebėra geopolitikos ašis. Gal daugiau ekonominio racionalumo praverstų ir sprendžiant šios dienos opiausią – atominės elektrinės statybos klausimą? Gal iš tiesų, kaip teigia projekto oponentai, ekonomiškai neverta jos statyti?
A.S.: Tai du nesulyginami projektai. “Mažeikių naftos” valdytojas yra įtakingas investuotojas, kuris gali kažkiek dalyvauti ir politinėje sistemoje, pavyzdžiui, per partijų finansavimą. O atominė elektrinė – tai priemonė pasiekti ir užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę. Tiesa tokia, kad šiuo metu elektros ūkyje mes beveik visiškai priklausome nuo vieno tiekėjo. Pagrindiniai gamybos pajėgumai varomi dujomis, o didžioji dalis importuojamos elektros – rusiška. Mes tikrai neturėtume būti tokiu laipsniu priklausomi nuo išorės – ES pozicija yra tokia, kad net ir 10 proc. elektros importas jau kelia tam tikros rizikos.