To dar nebuvo – naujaisiais 2014 metais už daugelį energetikos paslaugų Lietuvos gyventojai mokės mažiau.

Klaipėdiečiai Vytautas ir Milda įdėmiai seka dujų kainų pokyčius šalyje, nes gyvena nuosavame name, šildomame brangiomis dujomis. „Namo šildymui kartais tenka skirti beveik tiek pat, kiek ir mūsų banko paskolos įmokoms. Būna mėnesių, kai „prakūrename“ po 1000–1200 Lt“, – atsidūsta klaipėdiečiai.
Tad išgirdę žinią apie tai, kad pinga dujos, Vytautas ir Milda iš karto puolė skaičiuoti, kiek sutaupys. „Kol kas sunku prognozuoti, kokia bus likusi žiema ir pavasaris, bet netgi jei neišsipildys Europos sinoptikų prognozės apie mūsų laukiančius didžiulius šalčius, bent jau vieno mėnesio šildymui šiemet mes tikrai sutaupysime“, – skaičiuoja Vytautas.
Šie klaipėdiečiai taip pat suskaičiavo, kad per metus kokį šimtą litų sutaupys ir dėl atpigusių elektros tarifų. Na, o viena geriausių ateinančių metų naujienų jie vadina ekspertų prognozes, kad 2014-aisiais benzino kaina neturėtų viršyti vidutiniškai 4,5 Lt/l. „Daug važinėjame automobiliu, kontrabandinių degalų kaip kai kurie neperkame, todėl kai benzino kaina buvo pasiekusi penkių litų už litrą ribą, mūsų šeimos biudžetui tai atsiliepė labai skaudžiai. Tad pati geriausia žinia mums yra ta, kad benzino kaina ateinančiais metais išliks santykinai maža“, – tvirtina pašnekovai.
Pripažinkime – girdėti, kad kas nors pinga, mes tikrai nesame įpratę, o 2014 m. bent jau energetikos srityje tų gerų naujienų užderėjo kaip niekada daug. Bet ar tikrai tai Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės nuopelnas?

Kodėl krinta kainos, nors proveržio nematyti

Neseniai kalbėdamas apie savo vadovaujamo Ministrų kabineto pirmųjų metų darbus A.Butkevičius nepraleido progos pasigirti. Premjeras pabrėžė, kad dėl renovacijos ir savivaldybių perėjimo prie biokuro 2014 m. toliau pigs šildymas, taip pat gyventojai mokės mažiau už elektrą ir dujas. A.Butkevičius tai įvardijo kaip šios Vyriausybės pasiektą energetikos kainų lūžį.
Gyventojų išlaidos būstui šiemet iš tiesų bus mažesnės: lig šiol nuolat kilusios šildymo kainos pagaliau ėmė kristi, sumažėjo ir elektros, dujų buitiniams vartotojams tarifai, o ir degalų kaina, kaip prognozuojama, gali toliau mažėti ar bent jau išsilaikys 2013 m. pabaigos lygyje. Ir tai jau labai gerai, nes ankstesnės prognozės pranašavo, kad benzinas dabar visuomet kainuos ne mažiau kaip 5 Lt/l.
Bet kol premjeras giriasi, ekspertai didelių šios Vyriausybės nuopelnų ar tuo labiau proveržio energetikos srityje kol kas nemato. Priešingai, kainos gyventojams krinta ne dėl kokių nors atliktų reformų, o iš esmės dėl pasaulinių tendencijų ir kitų objektyvių priežasčių.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia nemanantis, kad šildymo kainų mažėjimas susijęs su perėjimu prie biokuro. Pagrindinė priežastis, pasak eksperto, labai paprasta – tiesiog Lietuva šiuo metu pigiau importuoja dujas. „Pastaruoju metu nafta pigo, o kartu gana svariai sustiprėjo euras. Tai reiškia, kad ir mūsų importuojami energetiniai ištekliai pinga. Dėl to šildymo kaina sumažėjo ne tik ten, kur naudojamas biokuras, bet ir ten, kur šildoma gamtinėmis dujomis“, – vertina N.Mačiulis.
Ekspertas pridūrė nesąs tikras, ar teisingas yra strateginis sprendimas savivaldybėse statyti brangius biokuro katilus. Visų pirma, pasak N.Mačiulio, tai reikalauja labai didelių investicijų, kurios turi atsipirkti, vadinasi, išlaidos privalo atsispindėti šilumos kainoje. Antra, biokurui gauti naudojami labai riboti žemės ištekliai, todėl neabejojama, kad ateityje biokuras stipriai brangs, – prielaidų brangti biokurui yra daug daugiau negu dujoms. Trečia, nepamirškime, kad naudojamo kuro rūšies kaina šilumos kainoje sudaro gana mažą dalį: kiek konkretaus daugiabučio namo gyventojai mokės už savo būsto šildymą, priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių.
Tarp svarbiausių – šilumos tiekimo sistemų efektyvumas (kiek energijos iššvaistoma, kol šiluma vamzdynais nukeliauja nuo katilinės iki daugiabučio), įvairūs gamybos ypatumai ir tai, ar šilumos ūkis nėra išnuomotas monopolininkui, nes tokiu atveju net ir naudojant pigesnį nei dujos biokurą už šilumą gyventojams tenka mokėti labai brangiai: tuose šilumos ūkiuose, kuriuose šeimininkauja monopolininkai, šilumos kilovatvalandės kaina paprastai būna didžiausia.
Na, o kai kalbama apie biokurą, kuris iš tiesų šiuo metu yra daug pigesnė žaliava šilumai gauti nei gamtinės dujos, labai svarbu tai, ar šilumos tiekėjas biokuro katilams pirkti gavo struktūrinių ES fondų paramą, ar negavo, nes jei negavo, reikėtų žinoti, kad investicijos atsipirks tik per 15–20 metų ir ši našta užguls vartotojų pečius. Vadinasi, šilumos kaina nemažės.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas prof. Vidmantas Jankauskas atkreipia dėmesį, kad kuro rūšių, naudojamų šilumai gaminti, struktūroje biokuras dar 2000 m. sudarė vos 2 proc., o šiandien – jau apie 30 proc. Tai rodo, kad pastaruoju metu biokatilinės šalyje sparčiai plito. „Bet plito nedideliuose miestuose, nes jiems buvo skirta parama. Ir dėl to pasidarė visiškai išvirkštinė situacija, negu turėtų būti pagal masto ekonomiją, – kuo didesnis miestas, tuo kaina turėtų būti mažesnė, bet taip buvo prieš dešimtmetį, o dabar yra atvirkščiai. Dabar Vilniuje ir Kaune kainos didžiausios, palyginti su kokiais nors Molėtais, Ignalina ar Utena, – paradoksą pastebi energetikos ekspertas. – Biokuro kaina pustrečio tris kartus mažesnė negu dujų, tad nėra abejonių, kad tai daug pigesnis kuras šildymui nei dujos, ir taip bus dar ilgai. Tačiau čia yra investicijų klausimas. Daugelis miestų susiderėjo ir gavo nemažą paramą iš struktūrinių fondų, todėl jiems ir išėjo iš tikrųjų nebrangu.“
„Aš jokio proveržio čia nematau, – antrina konservatorius, Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Masiulis. – Biokuras pigesnis, bet tai – tik viena medalio pusė. Išeina taip, kad mes europiniais pinigais kompensuojame dalį brangių investicijų į biokatilines, neišleidžiame šių lėšų kitur, kur taip pat labai jų reikia, o dabar sakome, kad šildymas atpigo. Todėl ir atpigo, kad europiniais pinigais už tai sumokėjome.“