Išdirbus žiniasklaidoje daugiau nei dešimtmetį, perėjus visus karjeros laiptelius ir turint patirties daugelyje pagrindinių leidinių, o kartu puikiai pažinus visą šią rinką ir tai, apie ką ji rašo, likimas vis dar iškrečia staigmenų ir priverčia nusistebėti.
Ne, šį kartą ne apie “Veido” viršelio temą – “Trys Lietuvos”. Ji išties yra aktuali, bet grėsmingas tendencijas, kad didmiesčiai tolsta nuo provincijos, o Vilnijos kraštas ir rusakalbiai paliekami “koloradams”, užuot paskatinus juos integruotis į pilietinę (ne tautinę) Lietuvą, pastebėti galima buvo jau senokai. Šie Europarlamento ir prezidento rinkimai tik įrodė, kad problema labai rimta ir linkusi gilėti.
Labiausiai mane nustebino reakcija į praėjusiame numeryje paskelbtą “Veido” sudarytą universitetų reitingą. Viena vertus, malonu, kad “Veido” žurnalistų daugiau nei mėnesį trukęs darbas – maldavimas duomenų, jų tikslinimas ir analizė – sulaukė kolegų ir pačių universitetų dėmesio.
Kita vertus, stebina tai, kad, regis, visi šių reitingų kritikai ar aprašinėtojai pačių reitingų ir neskaitė. Štai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Zigmas Lydeka pareiškė: “Neatskleidus vidinės informacijos – tiek duomenų surinkimo specifikos, tiek ir tikslo, kam šie duomenys yra renkami – jų rezultatus galima interpretuoti kuo įvairiausiai. – Ir paslaptingai pridūrė: – Apie gautą rezultatą ir situaciją tuomet galima kalbėti visaip – ir kaip apie faktais pagrįstą realią situaciją darbo rinkoje, ir parodyti kaip sensaciją. Nelygu, kokių tikslų yra siekiama.”
Jei gerb. rektorius perskaitytų “Veido” sudarytą reitingą, jis žinotų, kad duomenys yra oficialiai pateikti Lietuvos darbo biržos ir paties VDU. Gerb. rektorius taip pat sužinotų, kad “Veidas” kaip atsvarą pateikė ir darbdavių apklausą, kurioje VDU absolventai vertinami gan teigiamai. Negana to, prof. Z.Lydeka sužinotų, kad jo kolegos VDU prorektoriaus Kęstučio Šidlausko “Veido” reitingo rezultatai nė kiek nenustebino.
“Nieko stebėtina, kad socialinių, humanitarinių mokslų ar menų absolventai įsidarbina lėčiau ir prasčiau. Šios tendencijos neaplenkia ir mūsų universiteto: turime gerų pavyzdžių, bet žinome ir apie tuos, kurie registruojasi darbo biržoje, – tame pačiame “Veido” straipsnyje teigė K.Šidlauskas ir vėliau pridūrė apie VDU humanitarinių programų pasiūlą: – O ką gali pasakyti jaunam žmogui, turinčiam arba įsivaizduojančiam, kad turi, pašaukimą būtent šioje srityje? Nejau prognozuosi bedarbystę? Stengiamės savo studentų nenuvilti.”
Užuot išties susipažinęs su “Veido” sudarytu reitingu, gerb. Z.Lydeka viešai ėmė svarstyti, jog absolventai galėjo darbo biržoje užsiregistruoti kelis kartus ar net trumpam, kad gautų socialines garantijas ar pan. Betrūko pasakyti, kad išties absolventai susirado darbus, bet dėl pašalpų ar kitų privilegijų apie tai nelinkę informuoti valstybės. Tuomet VDU tikrai turėtų kuo “didžiuotis”.
Įtarimus dėl keistų “Veido” tikslų pasėjusiam prof. Z.Lydekai neužkliuvo, kad kituose 2014 m. “Veido” reitinguose (pagal moksliškumą ir personalo kokybę) VDU patenka į geriausiųjų penketuką, o pagal gebėjimą pritraukti lėšų atsiduria net antroje vietoje ir sugeba bene geriausiai parduoti savo kuriamą mokslą. Matyt, vėl ta pati bėda – komentavimas arba neigimas net nesusipažinus su turiniu.
Nustebino mane ir kitas susijęs atsitikimas. Vieno tikrai gerbiamo laikraščio-portalo žurnalistė paprašė manęs pakomentuoti VDU rektoriaus poziciją ir kaltinimus “Veidui” bei reitingų sudarymo metodologiją. Aš pasiteiravau, ar ji skaitė pirminį šaltinį, t.y. būtent “Veido” reitingų straipsnį, kuriame visa tai nurodyta. Atsakymas buvo maždaug toks: “Jei mes viską skaitytume…”