Sakoma, kad blogas kareivis, kuris nesvajoja tapti generolu, o perfrazuojant galima tvirtinti – blogas lietuvis, kuris nesvajoja apie nuosavą namą.
Priesakas „pasodink medį, pastatyk namą…“ taip įaugęs į kiekvieną lietuvį, kad jo išrauti nesugeba nei krizė, nei besikeičiančios mados. „Veido“ analizė rodo, kad individualių namų rinka šiuo metu atsigauna ir sandorių skaičius siekia prieškrizinį lygį. Jei 2005–2007 m. vidutiniškai per mėnesį Vilniuje buvo sudaroma nuo 41 iki 51 sandorių, tai šiemet – vidutiniškai 54. Vilniaus rajone atitinkamai 34–37, šiemet – 33.
Namas, žolės kampelis, „šiltnamiukas“ ir pirtelė – tai yra lietuviškojo gyvenimo tikslas. Ir visai nesvarbu, kad namo išlaikymas reikalauja arba didelių finansinių išteklių, arba daug asmeninio laiko ir įdirbio, o tik nedaugelis gali įsigyti namą arčiau miesto centro ir kiekvieną dieną į darbą vyksta dešimtį ar net daugiau kilometrų ir pačiame mieste apsilanko kaip turistai.
Bet ar tai blogai? Tikrai ne, kiekvienas žmogus savo laimės kalvis ir renkasi gyvenimą, kaip jam pačiam geriau.
Ar lietuviško būdo savybė siekti gyventi name yra ydinga? Tikrai ne. Tačiau, kaip pastebi architektai, reikia ne tik galvoti apie save, bet ir apie aplinką.
„Dauguma lietuvių linkę taupyti ir viską piginti, neatsižvelgdami į kokybę, o užsieniečiai investuoja į kokybę ir išliekamąją vertę. Jų namai prasideda ne už durų, bet kieme ir gatvėje. Pastato gražų namą ir džiaugiasi, jei jis pakelia visos aplinkos, kaimo ar miestelio vertę“, – sako vienas iš „Veido“ pašnekovų.
Kita vertus, reikia turėti omeny, kad tikrasis suvokimas, koks namas turi būti, ateina tik dabar.
„1990-ųjų architektūra yra svajonių išsipildymo architektūra: kuo daugiau kvadratinių metrų, ant namų iškyla bokštai, kieme šoka fontanai – pagaliau galima turėti tai, ko negalėjai sukurti „chruščioviniame“ daugiabutyje. Juk svajonė turi išsipildyti, kad suprastum, jog ji tau nereikalinga. Žmonės pasistatė tokius namus ir pamatė, kad jų nereikia. Tada ir įvyko pirmasis brandos etapas. Tuo metu, 2000-aisiais, žmonių užsakymuose atsiranda kitos svajonės – serialų architektūra, atogrąžų stiliaus namai. Žmonės nusiteikia pragyventi pigiai, bet nori turėti tokį namą, kokie stovi užsienyje. Ir pagaliau, dabar ateina nauja banga. Kai žmonės pakeliavo, pagyveno prabangiuose „Hilton“ viešbučiuose, nuvyko į atogrąžas, ėmė statyti normalaus dydžio namus, nes save jau realizavo“, – atvirai „Veido“ surengtoje apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo Architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras.
Galbūt kartu su šiais pokyčiais ateis ir didesnė lietuvių atsakomybė už aplinką ir gamtą. Štai „Veido“ žurnalistė parengė išsamų reportažą apie Suomijos įspūdingas pastangas spręsti Baltijos jūros ekologines problemas.
Tuo metu savaitraščio užsakymu atlikta apklausa rodo, kad nors aplinkosauga daugeliui lietuvių yra svarbi tema, tačiau tik nedaugelis rūšiuoja šiukšles ir naudoja žaliąsias technologijas.
Beje, „Veido“ pradedamo „Metų vadovo rinkimų“ projekto pirmasis herojus,
telekomunikacijų kompanijos „Ruptela“ vadovas Andrius Rupšys pateikia tokį pavyzdį: „Reikia kartoninių dėžių produkcijai įdėti – sakau, perkame perdirbtą. Jis baisus? Bet užtat ekologiškas. Gal klientams Rytuose tai ne tiek aktualu, tačiau Vakarų Europoje įvertins, kad apie tai pagalvojome. Tai maži, bet svarbūs dalykai.“
Gero skaitymo ir siekime svajonių, bet nepamirškime to, kas mus supa.