Per 2012–2014 m. mėnesinė minimali alga (MMA) padidėjo kone trečdaliu – nuo 800 Lt 2012-aisiais iki 1035 Lt 2014-aisiais. Vis pasigirsta kalbų apie MMA kėlimą ir 2015 m., o pasisakantieji už MMA didinimą teigia, kad įmonės ims ir prisitaikys. Tačiau ar viskas taip paprasta?

Neigiamų MMA kėlimo pasekmių yra daug. Teorines įžvalgas patvirtino ir  Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) 181 Lietuvos įmonės, iš kurių du trečdaliai turi iki 50 darbuotojų, apklausa.

Keturios neigiamos pasekmės

Pirma, nuolatinis MMA didinimas neigiamai paveiks įmones, kurių iki šiol nepaveikė. Apklausos rezultatai parodė, kad 2012–2013 m. MMA didinimas neigiamai paveikė kas trečios apklaustos įmonės veiklą. Jei 2015 m. MMA būtų dar didinama 200 Lt (arba 57,92 euro), tai neigiamai paveiktų 46 proc. apklaustų įmonių. Paprastai tariant, jei vienas smūgis įmonių neparklupdė, tai nereiškia, kad jos atlaikys visą smūgių krušą.

Antra, ne visos įmonės yra pajėgios didinti MMA. Žinoma, daliai įmonių, kurios ir taip moka didesnius nei MMA atlyginimus, tai nėra aktualu. Tačiau juk yra įmonių, kurios turi daug MMA uždirbančių darbuotojų, bet neturi pakankamai pinigų mokėti daugiau. Todėl dėl MMA didinimo kai kurių darbuotojų atlyginimai net sumažėja, kai kurie darbuotojai netenka darbo arba pradeda oficialiai dirbti ne visą darbo dieną.

Trečia, daliai įmonių MMA kėlimas šiandien „suvalgė“ didesnius atlyginimus rytoj. Kai kurios iš apklaustų įmonių dėl MMA didinimo 2012–2013 m. atsisakė plėtros ir investicijų (35 proc.), didino kainas (18 proc.), atleido darbuotojus (17 proc.). Panašiai įmonės elgtųsi, jei MMA ateityje būtų didinama ir toliau. Paprastai tariant, daliai įmonių MMA nubraukė plėtros planus, investicijas, o tai yra – realų atlyginimų augimo receptą. Vietoj plėtra ir investicijomis grįsto augimo, teks graužti paplėkusį MMA sausainį. Žinoma, jei įmonė nebankrutuos.

Ketvirta, dalis įmonių MMA kėlimą kompensavo padidindamos kainas. Kad galėtų išmokėti 2012–2013 m. valdžios padidintą MMA, apie penktadalį apklausoje dalyvavusių įmonių didino kainas. Jei MMA šiais metais didėtų 200 Lt (arba 57,92 euro) kainas keltų 28 proc. įmonių.

Detaliau panagrinėkime keturių apklausoje dalyvavusių įmonių patirtį.

Pirmoji – daug MMA darbuotojų ir nesukalbamos biudžetinės įstaigos

Pirmoje įmonėje, kaip ir visame apsaugos įmonių sektoriuje, dauguma darbuotojų uždirba MMA. Pastaraisiais metais MMA uždirbantys darbuotojai sudarė apie 80 proc. visų darbuotojų ir dėl MMA didinimo įmonei kilo rimtų finansinių sunkumų. Dėl išaugusių sąnaudų ji ne tik atsisakė planų įdarbinti naujų darbuotojų, bet ir buvo priversta sumažinti administracijos darbuotojų skaičių, o likusiems administracijos darbuotojams didino darbo krūvį.

Dalį padidėjusių sąnaudų įmonė padengė keldama paslaugų kainas. Tačiau susitarti dėl didesnių paslaugų kainų su privačiais klientais įmanoma, su valstybiniais – ne. Biudžetinės įstaigos pagal galiojančias viešųjų pirkimų kainodaros taisykles neturi teisės mokėti už paslaugas daugiau, nei nurodyta sutartyse. Dėl to įmonė buvo priversta anksčiau laiko nutraukti pasirašytas sutartis arba teikti paslaugas nuostolingai. Kas nutiktų, jei MMA būtų didinama ir toliau? Įmonė būtų priversta nebeteikti paslaugų viešajam sektoriui arba netgi stabdytų veiklą.

Antroji – daug MMA darbuotojų ir didelė konkurencija

Panašiai su MMA didinimo iššūkiais tvarkėsi ir kita apklausoje dalyvavusi įmonė, teikianti pašto ir kurjerių paslaugas. Šioje įmonėje pastaraisiais metais dirbo apie 150 darbuotojų, iš kurių maždaug pusė uždirbo MMA. Darbo užmokesčiui sumokėti įmonė skiria apie du trečdalius pajamų. 2012–2013 m. įmonė dirbo nuostolingai, tad MMA didinimas atsiliepė skaudžiai. Įmonė buvo priversta dalį darbuotojų atleisti, o likusiems darbuotojams didinti darbo krūvį. Taip pat – mažinti atlyginimus ilgamečiams įmonės darbuotojams, uždirbantiems daugiau nei MMA.

Net ir nedidelis MMA padidinimas šiam pašto paslaugų teikėjui tapo sunkiai pakeliamas dar ir todėl, kad dėl konkurencijos jis negali pakelti kainų vartotojams. Siekiant neprarasti klientų kainų didinimo įmonei teko atsisakyti.

Trečioji – MMA kėlimas suvalgė investicijas

Dar viena apklausoje dalyvavusi įmonė teikia apsaugos paslaugas įmonių grupei priklausančioms įmonėms, tai yra dirba tik vidinėje rinkoje. Šioje įmonėje daugiau nei trečdalis darbuotojų uždirba MMA. 2012–2013 m. padidinus MMA ir dėl to išaugus sąnaudoms nebuvo iš ko taupyti ir įsigyti naujos modernios apsaugos technikos. Tai rodo, kad kai kuriais atvejais MMA didinimo sąskaita buvo atsisakyta investicijų į įrangą, kurios ateityje sukurtų didesnę vertę ir leistų teikti kokybiškesnes paslaugas. Be to, reikia iš naujo derėtis su klientais dėl paslaugų įkainių, keisti sutartis, o tai reikalauja papildomo darbo. Toliau didinant MMA, įmonė imtųsi panašių veiksmų kaip ir prieš tai, tačiau nebūtų išvengta darbuotojų atleidimų.

Ketvirtoji – dirbtinis atlyginimo kėlimas

Ketvirta apklausoje dalyvavusi įmonė gamina plastikinius gaminius, kurių didžioji dalis eksportuojama. Nors MMA uždirbančių darbuotojų dalis šioje įmonėje yra nedidelė (svyruoja nuo 5 iki 10 visų darbuotojų skaičiaus). Kaskart padidinus MMA atsiranda poreikis didinti atlyginimus ir kitiems darbuotojams, siekiant išlaikyti atlyginimų skirtumus tarp labiau kvalifikuotų ir mažiau kvalifikuotų darbuotojų. 2012 m. įmonėje darbo sąnaudos išaugo net 35 proc., o 2013 m. – 25 proc.

Atlyginimų didinimas yra suprantamas dalykas, kai finansiškai pajėgios įmonės pačios nusprendžia savo darbuotojams mokėti daugiau, nes gali tai padaryti. Tačiau jei atlyginimai didinami priverstinai, tai yra siekiant įgyvendinti valdžios primestą reikalavimą, tai jau visai kas kita. Dėl to nukenčia pati įmonė, jos darbuotojai ir vartotojai. Pastaroji įmonė siekdama kompensuoti sąnaudų padidėjimą didino produkcijos kainas vartotojams, o tai lėmė mažesnį įmonės konkurencingumą. Be to, brangstant darbo jėgos kainai įmonė dalį darbų automatizavo, dėl to reikėjo mažiau darbuotojų. Jei ateityje MMA būtų didinama, įmonė elgtųsi panašiai.

Dėliok nedėliojęs, bet ekonomika yra negailestinga. Šiandien didini MMA – ką turėsi rytoj? Pirma, didesnes kainas. Antra, daugiau dirbančiųjų „puse etato“. Trečia, mažiau investicijų, plėtros ir pridėtinės vertės. Vietoj natūralaus ekonominio augimo – „suvalgytas“ investicijas ir stagnuojančius atlyginimus.