Šalies knygynuose ką tik pasirodė nauja knyga “Nematoma rinka: elektroniniai nusikaltimai ir jūs”, kuri bus naudinga daugumai kompiuterių vartotojų. Kad nė kiek neperdedame, suprasite iš šios ištraukos.

„Miranda” praneša apie puikų naują pasaulį

Kompanijos „Grimley Smith Associates“ (GSA) internetinėje svetainėje puikuojasi tamsiai rusva jų pagrindinės buveinės nuotrauka iš karaliaus Edvardo laikų, kai čia veikė vienas iš pirmųjų Skantorpo automobilių salonų. (…) Kompanija siūlo daug sudėtingesnes technines paslaugas nei senų kledarų pardavimas ir remontas. Jos specializacija – chemijos inžinerijos pritaikymas energetikoje ir farmacijos pramonėje, ir ji yra laikoma viena iš sėkmingiausiai dirbančių neseniai įkurtų Skantorpo kompanijų, tokia, kuri gali didžiuotis pasaulinio lygio pripažinimu.
Du GSA įkūrėjai iš pradžių buvo ir vieninteliai kompanijos darbuotojai, o dabar joje dirba kelios dešimtys aukštos kvalifikacijos inžinierių. (…)
2007 m. viduryje kompanija pasiekė tokią stadiją, kai jai žūtbūt reikėjo susitvarkyti kompiuterių infrastruktūrą. Pasitvirtino, kad patikėti jos priežiūrą ir saugumą kitoms bendrovėms brangiai kainuoja, be to, išaiškėjo, kad nuolat auga mokesčiai už visų kompanijos kibernetinių poreikių valdymą. Direktoriai nusprendė duoti nurodymą visą sistemą sutvarkyti naujais metodais.
Šiam darbui jie surado labai tinkamą gero būdo vietinį vaikiną Darrylą Leaningą. Jis pasižymėjo technine kompetencija, buvo jaunas, skrupulingai sąžiningas, bet galbūt svarbiausia buvo tai, kad jo laisvos, draugiškos manieros slėpė neįprastai aštrią nuovoką. (…)
Vos pirmą sykį įžengęs į biurą, Darrylas išsyk suprato, kad „Grimley Smith“ kompiuterius reikia nedelsiant tvarkyti. Pagrindinį rūpestį jam kėlė tai, kad visi darbuotojai turėjo „administratoriaus teises“. Į savo kompiuterius jie galėjo įdiegti bet kokias norimas programas ir naudotis bet kokiomis pasirinktomis internetinėmis paslaugomis.
Šeimos kompiuteryje „administratoriaus“ pareigas atlieka vienas asmuo (paprastai vienas iš tėvų). Pavyzdžiui, jis gali elektroniniu būdu apriboti laiką, kurį kiti šeimos nariai gali praleisti prie kompiuterio, gali parinkti internetines svetaines, kurias kitiems šeimos nariams leidžiama lankyti.
Viena iš svarbiausių „privilegijų“, kurias šeimyniniai asmeniniai kompiuteriai suteikia administratoriui, yra susijusi su naujos programinės įrangos įdiegimu. Taip tėvai gali neleisti vaikams žaisti žaidimų, kuriuos laiko netinkamais. Bet jie taip pat gali naudotis šia privilegija, kad uždraustų įsikelti abejotinos kilmės programinę įrangą, nes tokios programos gali būti užkrėstos virusais ar kitokiais kenkėjais, dėl kurių visas šeimos skaitmeninis pasaulis taptų neapsaugotas nuo atakų.
Tie patys principai galioja ir verslo aplinkai, tik paprastai didesniu ir sudėtingesniu mastu. Pirmoji problema, kurią nustatė Darrylas, pradėjęs dirbti kompanijoje „Grimley Smith“, buvo centrinio administratoriaus nebuvimas. Direktoriams jis išaiškino, jog šiuolaikiniame versle nepateisinama, kad personalas gali parsisiųsti, įsikelti ar įsidiegti ką tik panorėjęs.
Darrylas jiems pasakė, kad centrinis valdymas yra esminis dalykas, norint išvengti tokių atvejų, kai virusai galėtų pažeisti kompiuterių tinklo apsaugą (…).
Tas pats pasakytina, aiškino jis, ir apie programinės įrangos įdiegimą bei, tiesą sakant, visa kita. Tokioje labai specializuotoje kompanijoje kaip GSA duomenų vertė yra iš esmės neįkainojama. Jei jie pakliūtų į blogas rankas, tai galėtų sužlugdyti kompaniją.
Savo kryžiaus žygyje, kurio tikslas buvo apvalyti „Grimley Smith“ kompiuterių sistemą nuo kenksmingų pažeidimų, Darrylas susidūrė su tam tikromis problemomis: tomis nematomomis skaitmeninėmis „skylėmis“, per kurias nepastebimi galėjo praslysti kompiuteriniai kirminai (angl. worms), trojanai ir virusai. Pirmiausia jis suprato, kad žmonės priešinsis, kai jiems reikės atsisakyti privilegijų, kuriomis, tegu ir negalėdami stebėti besiraičiojančių nuogų kūnų, GSA darbuotojai labai džiaugėsi. Nors ir būdamas jaunas specialistas, Darrylas visgi pademonstravo gerai išmanąs psichologiją, susijusią su kompiuterių naudojimu. Kažkaip jis turėjo atpratinti personalą nuo vietinių administravimo teisių. Jis nusprendė, kad geriausia tai padaryti laipsniškai. Žinodamas, kad žmonės paprastai nenori atsisakyti to, ką jau turi, jis išmąstė, kad lygiai taip pat jie mėgsta gauti naujų žaislų.
Taigi kai kitą kartą buvo atnaujinami kompiuteriai, jis pasinaudojo proga ir įvedė pirmuosius apribojimus. Džiaugdamiesi savo švytinčiais ir dar galingesniais naujaisiais kompiuteriais, GSA darbuotojai buvo pasirengę sutikti, kad nebegalės kada tik panorėję įsikelti į kompiuterius savo mėgstamiausių žaidimų ir laisvalaikio užsiėmimų.
Vėlgi demonstruodamas įgimtą psichologinį nuovokumą, Darrylas išvengė atvirai drakoniškų priemonių. Problemą sukėlė „Facebook“. Daugelis darbuotojų eikvojo kompiuterių išteklius, bendraudami socialiniame tinklalapyje darbo metu. Tačiau tai, anot saugumo specialistų, vis labiau virto vadinamuoju „užkrato pernešėju“, kitaip tariant, instrumentu, kurį virusų kūrėjai gali užpulti, norėdami paskleisti savo kūrinius.
Darrylas suprato, kad, visiškai uždraudus naudotis „Facebook“, gali kilti darbuotojų maištas, taigi leido naudotis šia interneto svetaine nuo 12 iki 14 val., kai dauguma žmonių pietauja. Pats nustatęs naudojimosi „Facebook“ laiką, jis galėjo padidinti kenksmingų programų ir pastangų įsilaužti į kompiuterius kontrolę ir užtikrinti, kad svetainė nekels pavojaus kompanijos saugumui.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.