Nemaža dalis lietuvių nekenčia šunų, kačių ir jų šeimininkų
Lietuvoje daugėja kone fanatiškai savo auginamus šunis ar kates dievinančių žmonių, tačiau didžioji dalis neturinčiųjų keturkojo, atvirai demonstruoja savo priešiškumą jiems.
Vilnietė Auksė Kazakevičienė neslepia negalinti pakęsti mieste be pavadėlio lakstančių šunų, visuomeniniame transporte vežiojamų kišeninio dydžio įmantriomis šukuosenomis keturkojų ir daugiabučio namo kaimynų šeriamų laukinių kačių. „Man bjauru, kai užėjusi į lauko kavinę matau po stalu gulintį apsiseilėjusį šunį arba kai nors ir su pavadėliu vedamas šuo taikosi mane pauostyti. Tad dažniausiai garsiai paleidžiu repliką, kad vedžioti šunis reikia ne mieste arba geriau vaikščiotų su vaikais, o ne su keturkojais“, – savo požiūrį į nepažįstamų augintinius atskleidžia 33-erių metų moteris.
Auksė prisimena, kad labiausiai ją papiktino, kai neseniai vos išėjusi pro daugiabučio namo duris su dvejų metukų dukrele pamatė lyg iš po žemių išdygusį veršiuko dydžio šunį. Trumpam stabtelėjęs keturkojis prabėgo pro šalį ir nei prie moteris, nei prie mergaitės neprisiartino, tačiau Auksė nesusivaldė – šuns šeimininkę išplūdo.
Tokių priešiškai nusiteikusių žmonių Lietuvoje daugybė.
Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė sako, kad tvarkingi šunų augintojai kone kasdien sulaukia įvairių replikų ar komentarų iš praeivių. „Anksčiau auginau senbernarą ir labradoro retriverį. Pamenu vedžiausi vieną iš jų su pavadėliu prie daugiabučio ir girdžiu: „Geriau vaikus augintų, o ne šunis“. Kitą kartą vežuosi vežimėlyje vaiką, kartu veduosi šunį ir girdžiu iš šešto aukšto moteris šaukia, kad esu apsileidusi bei neatsakinga motina, nes vedu tokį veršį šalia kūdikio“, – pasakoja R.Kazlauskaitė.
Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ savanorė Galina Krasovskaja neseniai taip pat buvo užsipulta nepažįstamos moters, kai su nedideliu šuniuku išėjo pasivaikščioti į Vilniaus senamiestį. „Šuo buvo su pavadėliu, ranką laikiau prie pat antkaklio, jis net negrįžtelėjo praeinančios moteriškės pusėn, tačiau ši drėbtelėjo, kokia nauda iš šunų. Be to, pridūrė, kaip drįstu vestis šunį be antsnukio“, – nemalonų nutikimą prisimena G.Krasovskaja.
Rečiau, bet neigiamos reakcijos į savo augintinius sulaukia ir kačių mylėtojai. Kačių klubo „Bastėja“ prezidentė Brigita Balčiūnaitė šiuo metu auginanti keturias kates, sako, kad net į svečius užėję pažįstami nevengia atvirai tėkšti, jog katės – šlykštūs padarai.
Taigi, kodėl nemaža dalis mūsų visuomenės nepakantūs ir netolerantiški tiek šunims, tiek katėms?
Piktinasi net tvarkingų šeimininkų augintiniais
Žurnalistė ir sociologė Daiva Norkienė šiemet atlikusi sociologinį tyrimą „Visuomenės požiūris į kinologinę kultūrą Lietuvoje“ atskleidė, kad šuo mūsų šalyje vienų vertinamas kaip ūkio paskirties gyvūnas ar net daiktas, kitiems jis lyg šeimos narys, o trečioji grupė – nekenčiantieji šunų ir jų šeimininkų.
Pasak D.Norkienės, dalis priešiškai nusiteikusiųjų namuose auginamų gyvūnų atžvilgiu yra krizinės asmenybės tipo žmonės, kurie neigia bet kokias iniciatyvas, niekina visa, ko nepažįsta ir kas gyvena kitaip nei jie.
R.Kazlauskaitė pastebi, kad viskuo nepatenkinti žmonės tokį požiūrį perduoda savo vaikams, kurie užaugę taip pat yra netolerantiški gyvūnams. Kinologei įstrigo vienas nutikimas, kuris iliustruoja kaip užauga šunų nekentėjai: „Ėjau šaligatviu pro smėlio dėžę su senbernaru ir labradoro retriveriu. Šalia žaidžiančių maždaug trejų metukų pyplių sėdėjusios vyresnio amžiaus moterys garsiai tėškė: „O kokie bjaurybės eina, tokiem tik per galvą traukti, kad neslampinėtų aplinkui.“ Taigi kokį pavyzdį vaikai mato, taip ir patys elgiasi“.
Priešišką lietuvių požiūrį į šunis atskleidžia ir interneto komentatorių pasisakymai. D.Norkienės žodžiais, tiek prie žinučių apie šuns apkandžiotą vaiką, tiek apie žmogaus žiauriai nukankintą gyvūną, dominuoja komentarai, kad visus keturkojus reikia šaudyti ar kitaip naikinti.
B.Balčiūnaitė mano, kad toks požiūris rodo žmonių silpnumą, atskleidžia, jog gyvūnas vertinamas kaip daiktas, kurį galima skriausti ar išmesti, kai tampa nereikalingas.
Neretai, žiauriai elgdamiesi ar užsipuldami keturkojų augintojus, žmonės taip išlieja savo pyktį dėl susitvenkusių asmeninių problemų.
Komentarai (13)
Komentuoti
Loading ...
o man pvz. šlykštu kai parduotuvės vežimėlyje sėdi su visais batais apsisnarglėjęs klykiantis vaikas. O ten juk žmonės maisto produktus deda… Kažkodėl vaikai yra tokia šventenybė, kad jiems viskas leidžiama ir bet kuris tuo nepatenkintas bus sumaišytas su žemėmis. Įsidėčiau į parduotuvės vežimėlį šunį, taigi aplinkiniai suėstų gyvą, o vaikas su batais, norma. Nors higienos prasme tai lygiai tas pats, vaikas su tais savo batais vaikšto po tą pačią žemę. Virusų ir bakterijų prasme, žmogus žmogui dar ir pavojingesnis, nes didelė dalis ligų sukėlėjų yra rūšiniai ir tarp rūšių neperduodami, t.y. reta šuns ar kito gyvūno liga gali prikibti žmogui, o nuo žmogaus žmogui, gali prikibti bet kas.
O aš negaliu pakęsti vaikų ir jų bukapročių mamyčių. man jie šlykštūs.
Isgamos tie zmones yra,uztat ir pikti visi,kai tokios nesamones.Savo reikalus ziuretu tos slykscios bobos su savo neidomiom replikom.Tokius zmones naikint reiketu,visi laimingesni butu,o ne gyvunus,kurie zmogu myli labiau nei save.
Na jai bobulyte kokia saukia..na tai visalaika pagalvoju – senatve
Bet kaip siame straipsnyje aprasoma 33 metu moteris…na pasiulyciau jai pas tinkama specialista apsilankyti, nes jos pacios vaikas uzaugs ziauri asmenybe ir labai nemandagi.. Net nemalonu buvo skaityti straipsnio pradzia.
slykstynes o ne zmones. Gyvuliai turi daugiau zmoniskumo negu tie gyviai
pats tu bukaprotis !!!! kažkada tokiu buvai ir tu ir tavo mama !
na,ir kas noreta pasakyti situo straipsniu? vel eilini karta paerzinti gyvunu myletojus ir nemyletojus? va, is karto pasipyle komentarai apie slykscius vaikus. nesveiki krastutinumai. as turiu suni, sulaukiu tiek vienokiu, tiek kitokiu repliku. karta viena moteriske praeidama pasake: kaip slykstu, vemsiu
nu ir ka? atsakiau, kad nepeprastai zavingai ir patraukliai atrodys apsivemusi 
bet zymiai dazniau sulaukiu geru zodziu apie tai, kokia mano ciuce grazuole ir fainuole 
Tegul dega pragare tokios mamytes kaip ta aukse, jai slykstu po stalu kai tupi , slykstu kai siaip pro sali eina, fu dek pragare debile, o man irgi slykstus vaikai kurie atsiprasant apsiderge ir apsisnargleve laksto ir dar klykia savo skardiais balseliais. Ir is vis is kur zmones tokie priesiski, kazkokios babules irgi cypauja, geriau vaikus vestus, tai palauk bus laikas bus ir vaikas, o dabar gal suni noriu augint. zodziu tokie zmones, patys pirmi atpildo sulauksit.
Bendraudama su gyvūnais,suprantų,kad žmogų pravardžiuoti gyvūno vardų yra dvikojui didelė garbė,kuo daugia bendraujų su gyvūnais suprantų kiek yra BJAURIŲ TĖVŲ KURIE VAIKAMS NUO MAŽENS SKIEPIJA NEAPYKANTĄ GYVŪNAMS IR KOKIE IŠGAMOS YRA PATYS ŽMONĖS NEMYLINTIS GYVŪNŲ,Nesistebėkit savo vaikų žiaurumų ir neapykanta;KĄ PASĖJAT TĄ IR TURĖSIT.Neverkit kada gausit kumščių į veida nuo sūnaus,o duktė išvys iš namų be jokio gailesčio…Tai JŪSŲ auklėjimas .
Kiekvienas padaras turi TEISĘ Į GYVENIMĄ—-JĮ SUKŪRĖ DIEVAS.IR TAI REIŠKIQ JIS TURI TEISĘ GYVENTI..
o tai ko jūs kreipiat dėmesį į tuos rėkiančius debilus, tegu gadina savo nervu lasteles, greiciau susiraukšlės ir padvės, vedat savo šunį/katę, su pavadėliu ar be, eikit ramiai pro šalį, o tokios dūros Auksės tegu rėkia, ignoras geriausia išeitis
P.s. mano labradoras per 8 metus dar niekam neįkando, vedu visad be pavadžio, jau mokėjau kelias baudas, bet tikrai nežadu savo draugui rišti virvės ant kaklo ir dėt metalo gabalo ant snukio, vien dėl to, kad įtikčiau debilam, kuriem patiem reikia antsnukio ir gerokai labiau nei mano šuniui
Baisu kas per zmones, ziauresni uz zveris, patys savo vaikus geriau auklekit, o tai slykstu ziureti i apsisnargliavusius, rekiancius bamblius, kurie visko nori ir kuriems viskas leidziama!