Paminėjimas
Nemenčinės miškuose atsiras užrašas: “Žalgiris 600″
Paskutinį spalio penktadienį per 200 lietuvių, rusų ir lenkų moksleivių iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos bendrojo lavinimo mokyklų Nemenčinės urėdijos miškuose iš skirtingų medelių suformuos rekordinio dydžio užrašą “Žalgiris 600″.
Planuojama, kad šis užrašas bus matomas net 2 kilometrų aukštyje, todėl juo galės grožėtis lėktuvų, besileidžiančių Vilniaus oro uoste, keleiviai.
“Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejus vertas visokeriopo mūsų dėmesio – juk tai mūšis, didele dalimi nulėmęs mūsų valstybės ir viso regiono likimą. Medžiai, pasodinti šia proga, išliks ilgiau už mus ir taps istorinės atminties gija, vedančia į ateitį. Būtent todėl, simboliškai, šioje medelių sodinimo akcijoje kvietėme dalyvauti moksleivius. Mes, galbūt, dar spėsime pamatyti subrendusius Žalgirio mūšiui pasodintus medelius, o mūsų vaikai juos matys ir pasenusius. Ši akcija – tarsi žinutė ateičiai”, – pasakojo Petras Auštrevičius, Seimo Europos klubo, inicijavusio akciją “Žalgiris 600″, prezidentas.
Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas pabrėžė, kad nereikia tikėtis, jog jau pirmiausiais metais užrašas bus ryškiai matomas. Medžiai dar turės prigyti ir subręsti, tačiau kiekvienais metais užrašas turėtų ryškėti, o visu gražumu jis atsiskleis maždaug po 10 metų. “Medynai ir ąžuolynai Žalgirio mūšiui šiemet buvo sodinami nuo metų pradžios, bet šiam medynui ieškojome itin išskirtinės ir specialios vietos – norėjosi, kad žmonės turėtų galimybę į jį pažvelgti iš dangaus”, – sakė B. Sakalauskas.
Užrašas “Žalgiris 600″ bus suformuotas 6 hektarų plote. Planuojama, kad vienos raidės aukštis sieks 60 metrų, o plotis – 40 metrų. Raidėms suformuoti bus panaudota 7000 medelių, o aplink juos bus pasodinta dar 16 tūkst. medžių. Pasak Nemenčinės miškų urėdo Eligijaus Ryškaus, paruošiamieji ploto, kuriame bus sodinami medeliai, darbai jau vyksta ir juos tikimasi baigti iki numatytos sodinimo datos – spalio 29-osios.
Komentarai (1)
Komentuoti
Loading ...
Netylėkim, akcentuokim Lietuvos nužudymo faktą 1655 metais! Mirtina grėsmė Lietuvai artėjo iš Rytų,ne iš Vakarų.
I.Nutylima, vagiama Lietuvos nužudymo 1655 metais istorija: 17 amžiaus viduryje Lietuvoje buvo išžudyta 70 proc., apie 2 milijonus, beginklių Lietuvos gyventojų, fantastinio grožio sostinė Vilnius buvo sudegintas, sugriautas iki pamatų („Tvanas“): 1654 m. gegužės 18 d. laukinių maskolių rusų ordos ( Maskvos DK kariuomenė) ėmė veržtis į Lietuvą ir Lenkiją. Lietuvos kariuomenė buvo nedidelė ir Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila nepajėgė sulaikyti maskolių antplūdžio „tvano“. Krito vienas miestas po kito – Smolenskas (1654 m. rugsėjo 23 d.), Polockas, Vitebskas, Mogiliovas. Karalius Jonas Kazimieras Vaza atvyko Lietuvos gelbėti, bet panikoje nieko nenuveikęs, nesurinkęs bajorijos išvyko atgal į Lenkiją,. Lietuva buvo palikta išbadėjusių laukinių rusų ordų valiai. Žiemos šalčiai buvo sulaikę Maskvos kariuomenės puolimą, bet 1655 m. ji vėl ėmė žygiuoti į Lietuvos gilumą viską degindama ir žudydama beginklius gyventojus. J. Radvila su 5.000 kariuomene paliko Vilnių ir pasitraukė į Kėdainius. Jis tik spėjo išsivežti iš Vilniaus iždą ir sudeginti tiltą per Nerį. 1655 m. liepos 30 d. rusai pasiekė Vilnių ir įsiveržė į beginklį miestą be kovos. Tai buvo pirmas atsitikimas Lietuvos istorijoje, kad priešas užėmė jos sostinę. Miestas buvo turtingas ir gražus. Nieko tokio savo tėvynėje nematę laukiniai rusai ėmė baisiausiai plėšti, viską naikinti, masiškai žudyti beginklius gyventojus. Gedimino pilis buvo sugriauta.Visos brangenybės buvo gabenamos į Maskvą. Ten buvo išvežti net rūmų baldai. Buvo išplėšti bažnyčių ir vienuolynų rūsiai, išmėtyti juose palaidotų žmonių kaulai ir išneštos karstuose rastos brangenybės. Plėšimų metu rusai padegė miestą, gaisras, kuris truko net 17 dienų ir sunaikino viską, kas dar buvo likę neišplėšta. Po karo su Maskvos DK Vilniaus nebegalima buvo pažinti, miesto ir gyventojų neliko. Visa tai, kas Lietuvos valstybėje per ilgus amžius sukurta ir sukaupta, buvo sunaikinta laukinių rusų ordų antplūdžių 1654-1655 m., „Tvano“ metu. Kodėl lietuviai istorikai,mokykliniai istorijos vadovėliai neakcentuoja, apie tai nutyli? Išdeginta žemė, Lietuvos gyventojai išžudyti, Lietuvos istorijos vienas tragiškiausių puslapių – 1655 metus būtina minėti vienoje gretoje su kitais Rusijos imperijos, genocidiniais nusikaltimais, pvz. 20 amž. masiniais lietuvių žudymais „trėmimų“ priedangoje. Nebaudžiami, nutylimi nusikaltimai skatina naujus Kremliaus nusikaltimus, būtina teisminiu keliu įvardinti nusikaltimus ir priversti niekingą imperiją kompensuoti.