Praėjusią savaitę „Swedbank“ atlaikė išbandymą gandais: iš lūpų į lūpas ir per socialinius tinklus ėmus sklisti informacijai, neva bankas žlunga, Vakarų Lietuvoje prie bankomatų nutįso eilės, kai kur baigėsi pinigai. Tiek „Swedbank“, tiek Lietuvos bankui užtikrinus, kad padėtis stabili, panika per porą dienų nurimo.
“Padidėjęs klientų srautas banko padaliniuose ir prie bankomatų atsispindėjo ir žvelgiant į išgrynintų pinigų kiekį – jis buvo ūgtelėjęs iki 20 proc. Tiesa, skirtinguose regionuose klientai į klaidinamą informaciją reagavo nevienodai, pavyzdžiui, Vilniuje gyventojai ją tiesiog ignoravo”, – sako “Swedbank” atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
„Tokių gandų, ypač jeigu jie kartojasi, didžiausią neigiamą poveikį pajunta institucijos reputacija. Bet kai tai susiję su finansų sektoriaus stabilumu, didesnės neigiamos pasekmės ir visai ekonomikai, nes tai pakeičia gyventojų elgseną, jie priima neracionalius sprendimus, patiria nuostolių“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tokie gandai nuolat kartojasi. Pavyzdžiui, keliskart gąsdinta, kad pasikeis lito ir euro kursas, litas bus devalvuotas. N.Mačiulis primena, kaip 2009 m. net imta pirkti zlotus, kitą valiutą. Bene didžiausią sukrėtimą 2003 m. sukėlė gandai dėl tuomečio SEB Vilniaus banko.
Pasaulyje tokių atvejų taip pat būna, o jei bankas silpnas, gandai jį gali ir parklupdyti, nes prireikia daug pinigų trumpuoju laikotarpiu. Todėl bankams svarbu turėti nuosavo kapitalo, gerus likvidumo rodiklius.
Pasaulyje už tokių gandų skleidimą griežtai baudžiama, bandoma išsiaiškinti jų šaltinį. “Tačiau Lietuvoje nė vienas gandonešis nebuvo išaiškintas, tad negalima pasakyti, ar tai buvo pokštas, ar organizuotas sąmoningas sprendimas suklaidinti visuomenę, kenkti vienai ar kitai finansinei institucijai. Šiek tiek keista, kad informacinėje visuomenėje, turint tokių galimybių susekti informacijos srautus internete ir mobiliuosiuose telefonuose, neišaiškinama, kur tie panikos skleidimo židiniai. Reikia tikėtis, kad šis sykis bus išimtis”, – tikisi N.Mačiulis.
“Swedbank” dėl šmeižto ir klaidingos informacijos skleidimo kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.