Kai atsibosta racionali vakarų kasdienybė ir norisi išvėdinti galvą nuo kasdieninės civilizacijos rutinos, labai tinkama kelionių kryptis – Nepalas, kurioje stūkso aukščiausi pasaulio kalnai, o miestuose kur nepažvelgsi vien egzotiški šventyklų labirintai, kuriuose žvilgsnis paklysta tarp šokančių hinduistinių dievybių ir begalybėn žvelgiančių Budų.

Daiva Urbienė

Viena skurdžiausių pasaulio šalių Nepalas savo biudžetą ženkliai papildo iš būriais čia traukiančių keliautojų, kurių vieni mėnesiais bando pasiekti vieną ar kitą aukščiausią pasaulio viršūnę, antri – ieško nušvitimo vienoje iš daugelio hinduizmo ar budizmo šventyklų, treti – nori visko po truputį – ir nepažintos kultūros egzotikos, ir kvapą gniaužiančio kalnų peizažo, ir nors šiek tiek adrenalino kraujyje plaukiant sraunia kalnų upe plaustais ar pakylant skrydžiui parasparniu virš gilaus slėnio.
“Būtent tokia kelionė, kurioje yra visko, ir yra pats įdomiausias būdas pažinti Nepalą,”, – sako keliautojas ir alpinistas Tadas Jeršovas, Nepale lankęsis bene dešimtą kartą. Pasak jo, verta ne tik pasižvalgyti Pokharoje ir Katmandu, bet ir išeiti į žygį kalnuose, ir nepatingėti anksti ryte išsiropšti iš šiltų lovų ir pasigrožėti, kaip kalnai visa didybe nušvinta pirmuose saulės spinduliuose, pasivažinėti dviračiais, pasiplaukioti plaustais.
Išvėdinti galvą kalnuose
„Kalnuose pailsiu ir net neieškau kažko naujo ir nepažinto. Galva labai gerai išsivėdina ir išsivalo nuo darbinių rūpesčių, nes neveikia telefonai, nėra interneto. Čia ramu – tik kalnai, takas ir tu. Galvoji apie kitą žingsnį ir žinai, kad visą dieną eisi, visos problemos išnyks ar intensyviai nebelįs į galvą“, – pasakoja Tadas ir priduria, kad tai ir yra aktyvaus poilsio esmė ir privalumai.
Pasak T.Jeršovo, šį kartą kalnuose keliautojas su bendražygiais praleido apie 5 dienas ir pasimėgavo ramiais žygiais, vaizdais, saule, gavo pasidžiaugti ir lietumi. Beje, šiuo metu, spalį, Nepale pats turizmo sezono įkarštis, tad susiruošus į kalnus verta pasisamdyti ir vietinius gidus, kurie ne tik papasakos apie vietinius papročius ir išvardins aukščiausius matomus kalnus, paporins įdomiausias istorijas apie juos, bet ir padės greitai susirasti nakvynę perpildytose gyvenvietėse.
O ar Tado nevilioja tos aukščiausios, rodos, ranka pasiekiamos viršūnės? „Teko užlipti į Pietų Amerikos aukščiausią kalną Akonkagvą, tai beveik 7 tūkst. metrų, dabar norisi ir aukščiau. Juolab Nepale stūkso daug aukštų kalnų – iš 10 aukščiausių pasaulio kalnų čia yra 8. Kai eini kalnuose matai ir daugiau nei 8 tūkst. metrų Daulagirio ar Anapurnos masyvus ir Everestas šmėsteli tolumoje, tai – seilė tįsta“, – šypteli pasakodamas mūsų pašnekovas.
Pasak Tado, lipti į tuos aukščiausius kalnus yra brangu. Vien leidimas kopti į Everestą kainuoja maždaug 27 tūkst Lt (10 tūkst. dolerių), dar pinigų reikia ir kelionės organizavimui, įrangai, maistui, o kur dar du mėnesiai vien tik žygiui. Tačiau ne dėl laiko, pinigų ar sveikatos Tadas abejoja, ar norėtų kopti į Everestą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.