"Literatūra ir menas"

Du žmonės, kartu sulaukę senatvės, nutaria drauge išeiti iš gyvenimo. Jis nepagydomai serga, ji nenori likti be jo. Atidavę šuniuką kaimynei, sutvarkę namus, paruošę žiemai rožes, Vera ir Ištvanas miršta susikibę rankomis. Tai logiška pabaiga meilės, užstojusios visą likusį pasaulį, net jųdviejų vaikus.

Johanna Adorján labai subtiliai atkūrė savo senelių savižudybės dieną. Jie buvo paprasta, bet labai elegantiška pora. Visą gyvenimą kreipėsi vienas į kitą „jūs“, rūkė cigaretę po cigaretės ir neįtikėtinai gražiai atrodė. Jie – Vengrijos žydai, išgyvenę holokaustą, tapę komunistais, o per 1956-ųjų Budapešto sukilimą apleidę šalį, Danijoje pradėję naują gyvenimą.

J. Adorján gimė 1971 m. Stokholme, studijavo teatro ir operos režisūrą. Dirbo įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose, yra parašiusi pjesių, vieną kino scenarijų.

Iš vokiečių kalbos vertė: Regina Ivanauskienė

“Literatūra ir menas”