Donaldas Trumpas kritikuoja JAV valstybę dėl neveiksnumo. Jis rengiasi keisti šalies užsienio politikos kursą. Klibina transatlantinius įsipareigojimus. NATO jam neatrodo amžina organizacija, kurios negalima paleisti. D.Trumpo komandos nariai ir jį remiantys JAV senatoriai kelia grėsmę valstybei.

Arūnas Brazauskas

Po tokiais rūsčiais teiginiais pasirašo CŽV direktorius. Tai ne slapta CŽV pažyma, o visuomenei skirta ataskaita.

Stop! Ar įsivaizduojate tokią situaciją JAV?

Vien pasakojant apie panašius išgalvotus dalykus (sakytume, kad tai dabarties alternatyvinė istorija) amerikiečiui akys sproginėtų iš nuostabos. Galiausiai jis pasukiotų pirštą prie smilkinio ir pasakytų, kad tokia situacija neįsivaizduojama.

Pagal tokį scenarijų kuriant įtempto siužeto filmą, tai būtų juodoji komedija. Bet ir tokio žanro kūrinyje CŽV vadovo negalima vaizduoti psichiškai sveiku. Vieninteliai įmanomi siužeto vingiai – atsistatydinimas ir psichiatro patikra.

Matyt, aišku, kur aš lenkiu. Lietuva – ne Amerika. Ir žvalgybos pareigūnai čia gali rašinėti panašius pranešimus spaudai be skaudžių pasekmių sau. Tokio visiškai nepavojingo autoriams kūrinio pavyzdys – visuomenei pateiktas „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“, kurį parengė Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai. Kaip galimai keliantis grėsmę Lietuvos saugumui dokumente nurodytas Kovo 11-osios akto signatarų Zigmo Vaišvilos ir Rolando Paulausko veikimas. Jie priskiriami prie Rusijos įtakos tinklo, kaip ir keli „nesisteminiai“ žiniasklaidos organai.

Jei Kremlius už tai moka, galima pasidžiaugti atradus dar vieną vadinamąjį „raspilą“, t.y. rusų valdiškų lėšų vagiliavimą.

Anaiptol ne geru žodžiu „Veidas“ savo publikacijose šįmet minėjo ir tuos signatarus, ir „nesisteminę“ žiniasklaidą. Tęsdamas svarstymus šia tema galėčiau pasakyti, kad VSD rūpestį keliantis informacijos srautas yra diagnozė to srauto autoriams. Rašinių ir vaizdų spektras driekiasi nuo prastai suredaguoto plūdimosi iki geriau sudėliotų ideologinių „konservų“. Ir aiškiai išsakytais, ir kažkiek užmaskuotais signalais siekiama kurti palankesnį Rusijos įvaizdį, greta to kurstyti homofobines, euroskeptines nuotaikas, nepamirštant pagąsdinti migrantais.

Visa tai išties atitinka Kremliaus propagandos gaires, tačiau pateikiama labai netalentingai ir kvailai. Laikyčiau tai Rusijos pinigų švaistymu – jeigu rusų pinigai tam išties naudojami.

Kas ką finansuoja, VSD turėtų atsakyti bent jau sau. Manyčiau, kad tai ne mažiau svarbu nei Rusijos įtakos tinklo schemos. Jei Kremlius už tai moka, galima pasidžiaugti atradus dar vieną vadinamąjį „raspilą“, t.y. rusų valdiškų lėšų vagiliavimą.

Bet mūsų žvalgybininkai bando vykdyti valstybės saugos funkciją veikdami kaip ideologinė institucija. Prigriebti priešų negali, tai nors formuoja viešąją nuomonę. Ši atsigręžė prieš pačius žvalgybininkus – taškų jie nesurinko, savo įvaizdį, galima sakyti, pagadino. Tam gana vieningai pritarta Lietuvos viešojoje erdvėje. Gal tai labai gudraus plano dalis – imituoti intelektinę bejėgystę ir taip užmigdyti priešininką.

Kalbant apie nepatenkintus valstybe nereikėtų pamiršti, kad tai ne koks voratinklis, o solidus sluoksnis, kuris į žvalgų ataskaitą nepateko, nes socialinė atskirtis yra kitų žinybų reikalas. Žemiau skurdo rizikos ribos atsidūrė kas penktas Lietuvos gyventojas. Kažin kodėl šie žmonės turėtų būti patenkinti valstybe? Kodėl jie turėtų mylėti ES? Kodėl išskėstomis rankomis jie turėtų sutikti migrantus iš Artimųjų Rytų? Kodėl jie neturėtų balsuoti už populistines Lietuvos partijas?

Negalint įveikti tikrųjų nepasitenkinimo valstybe priežasčių belieka rodyti pirštu į politikos marginalus.