Dar visai neseniai ekonomistas Stasys Jakeliūnas turėjo solidų titulą – nepriklausomas analitikas. Tokiu ir atrodė esąs.

Tačiau savaitgalį paaiškėjo, kad ponas Jakeliūnas nutarė savo žinias pritaikyti Seime ir kartu su Socialdemokratų partija kandidatuoti vienoje Vilniaus apygardų. Nepriklausomas analitikas tapo su partija susijusiu politiku. Toks sprendimas naudingas kraštui, nes kuo daugiau savo srities ekspertų parlamente, tuo kokybiškesni sprendimai. Tačiau kyla klausimų dėl to, kad buvęs analitikas tapdamas politiku 180 laipsnių apsuka savo pažiūras.

Nespjauk į šulinį, gali tekti gerti

Kol p. Jakeliūnas dar buvo nepriklausomas, jis tiesiai šviesiai sakė tai, ką galvojo. Kai jo klausdavo, kas kaltas dėl ekonomikos krizės Lietuvoje, jo atsakymas buvo paprastas – ankstesnė socialdemokratų Vyriausybė bei Lietuvos banko vadovai, o konkrečiai – Reinoldijus Šarkinas, Algirdas Mykolas Brazauskas, Gediminas Kirkilas, Zigmantas Balčytis, Vytas Navickas, Birutė Vėsaitė ir Jonas Lionginas (2009 m. vasario 19 d. lrytas.lt). Beveik visi iš šio sąrašo yra socialdemokratai.

Kas nutiko, kad iš eksperto politiku tapdamas S. Jakeliūnas pakeitė savo požiūrį ir nutarė įsilieti kaip tik į gretas tų, kurių politika Lietuvoje sukėlė krizę ir kuriuos jis taip negailestingai kritikavo? O gal jis jau mano, kad kairiųjų politika buvo teisinga, bet jo paties požiūris buvo klaidingas? O jeigu jis taip nemano, tai kaip laimėjęs rinkimus jis tikisi dirbti kartu? O jei dirbti kartu nesirengia, tai ar jis išlieka sąžiningu sutikdamas tapti socialdemokratų kandidatu?

Klausimų daugiau nei atsakymų, tačiau iš principingu save laikiusio žmogaus norėtųsi tikėtis ir racionaliai suprantamų veiksmų. 2009 m. minėtame straipsnyje p. Jakeliūnas šaipėsi iš socialdemokratų siekių valdyti po, to kai jie sukėlė krizę: „Įdomu ir tai, kad kai kurie piliečiai iš šio sąrašo vėl siūlosi gelbėti Lietuvą, teigdami, kad jų valdymo laikais Lietuvos ekonomika sėkmingai augo“. Dabar jis pats prisijungia prie žmonių iš šio sąrašo. Taigi viskas apsivertė taip, kad Lietuvą gelbėti su „kai kuriais piliečiais“ iš krizės kaltininkų sąrašo siūlosi ir jų komandos narys Stasys Jakeliūnas. .

Ar S. Jakeliūnas vadovaujamas G. Kirkilo vykdys socialistinę politiką?

Kadangi p. Jakeliūnas savo politinę karjerą ketina pradėti remiant Socialdemokratų partijai, tai matyt reikštų, kad jis taip pat yra socialistinių pažiūrų? Vienintelis kampas, kur kairieji ir buvęs nepriklausomas ekonomistas tikrai sutinka, tai kritika bankams. Reikia pripažinti, kritika dažnai pagrįsta. Tačiau kaip su kita ekonomine teorija, tikrove ir praktika?

Štai neseniai viena iš socialdemokratų partijos ekonomikos lyderių, S. Jakeliūno laikyta viena iš krizės sukėlėjų, Birutė Vėsaitė viešai pareiškė, kad prioritetinis šalies ūkio sektorius yra žemės ūkis, visai ne aukštosios technologijos, kaip mano dešinieji Andrius Kubilius ar buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys. Bus keista matyti kaip S. Jakeliūnas įgyvendins šią viziją. Reikia prisiminti, kai į Lietuvą investavo aukštųjų technologijų kompanijos IBM, „Barclays“, „Western Union“ S. Jakeliūnas komentavo, kad pasikeitus valdžiai nebūtinai viskas radikaliai keisis. „Galima tylomis sabotuoti procesus, ko nors nevykdyti, investuotojui pakišti nedidelę kiaulę. Nebūtinai taip bus daroma, bet pasikeitęs požiūris gali pavirsti negatyvia investicijų grąža“ (2010 m. spalio 5 d. ekonomika.lt).

Nuoseklumas politikoje – vertybė

Artėja rinkimai ir partijos ėmė medžioti žinomus žmones. Tačiau viena yra privilioti krepšininką, operos solistą ar poetą, bet visai kita – kritiniais straipsniais išgarsėjusį analitiką.

Krepšininkas ar „žvaigždūnas“ papuoštų bet kurį sąrašą, nors greičiausiai nebūtų pajėgus dalyvauti priimant sprendimus nei vienoje politinėje veikloje. Tuo tarpu S. Jakeliūnas – analitikas, savo straipsniais argumentuotai griovęs socialdemokratų reputaciją ir demaskavęs jų vykdytos politikos klaidas šalies ūkiui, keistai atrodys savo paties sukritikuotoje politinėje organizacijoje. Toks apsisprendimas dirbti politinėje komandoje, kurią kritikavai ir laikei nekompetentinga, sukelia negerų minčių apie tokią partiją, ir apie tokį apsisprendimą.

Žmonės vertina nuoseklumą. Net ir politikoje. Žodžių ir veiksmų nesutapimas menkas turtas.