Politika
Nepriklausomybės gynėjai, kurie 1991-aisiais metais parlamente davė savanorio priesaiką ir sausio-rugpjūčio mėnesiais saugojo Aukščiausiąją Tarybą, Seime šeštadienį diskutavo apie 2011 metų Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metų programos renginius ir jų organizavimą.
Pasak vieno iš susitikimo organizatorių, Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabui vadovavusio Jono Gečo, dabartiniai moksleiviai vis mažiau supranta Nepriklausomybės pradžios įvykių reikšmę ir svarbą, todėl būtina jiems daugiau apie tai pasakoti.
“(Susirinkome – BNS) pasitarti kaip mes dalyvausime, koks bus mūsų tikslas, ar mes norime tik paminėti, ar norime pasiųsti žinią moksleiviams, studentams, visuomenei apie pilietiškumą ir patriotiškumą. (…) Nusprendėme, kad labai svarbu eiti į mokyklas, pateikti kiek galima daugiau informacijos apie tuos metus”, – BNS po susitikimo sakė atsargos pulkininkas J.Švedas.
“Praktiškai visi savo miestuose yra kviečiami į mokyklas ir ten eina. Aš pats šiais metais nemažai ekskursijų turėjau Seime. Susiduriame su tokia problema, kad 7-8 klasių moksleiviai (…) dažniausiai iš viso nežino, kas yra Kovo 11-oji, jau nekalbant apie Sausio 13-ąją. (…) Tą darbą reikia daryti”, – dėstė buvęs kariškis.
Jo teigimu, susitikime taip pat buvo aptarta kaip sausio 12 dieną Seime bus organizuojama konferencija apie Lietuvos Aukščiausios Tarybos gynybą 1991 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais.
“Bus kalbama ir apie kitų objektų visoje Lietuvoje – Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos komiteto, Ministrų tarybos – apsaugą ir gynybą. Kalbama apie tai, kas buvo gynėjai, kas juos atvedė į gynėjų gretas, kokie tuo metu jiems buvo keliami uždaviniai. Bus apie 20 pasisakymų”, – sakė J.Švedas.
Pasak susitikime dalyvavusio pirmojo 1990 metais užsiregistravusio savanorio Giedriaus Papinigio, renginiu taip pat siekiama vėl suburti Nepriklausomybės gynėjus į vieną ratą ir “atgaivinti atmintį”.
“Šios dienos susirinkimas yra prasmingas ateityje surandant valstybės gynimo pradininkus, kurių pastangomis ir buvo pasiekta Sausio 13-osios pergalė. (…) Buvo daug telefonų skambučių, į kuriuos atsiliepdavo moterys, savanorių jau neberasdavo. Laikas negailestingai ištrina ir galbūt šitas atminties gaivinimas po 20 metų padės susitelkti”, – Seime žurnalistams sakė G.Papinigis.
“Tai yra gyvoji atmintis, žmonės, kurie buvo valstybės gynybos pradininkai nėra įvertinti”, – kalbėjo jis.
Seimo nutarimu 2011 metai paskelbti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais.
Na ir kaip tie septintokai aštuntokai žinos, kas yra kovo 11 ar sausio 13 ir kokią tai reikšmę turi Lietuvai, jei:
a) jie gimė prieš 13 metų ir ne jie kalti, kad tėvų neklausė: “Mama, tėti, kas buvo prieš man gimstant? Ar kokie nors svarbūs įvykiai buvo? Tarkime, ar dar tuometinė SSRS buvo mus okupavusi? O kaip dėl tų Helsinkio disidentų, a, tėti? Ką pasiekė Romas Kalanta susideginęs?” Norėčiau pamatyti kaip tokie klausinėja to;
b) istorijos pamokų nelanko ir visiškai nesiklauso. Beje, kiek atsimenu (man dabar 19), per istorijos pamokas tik probėgšmais prabėgdavome 1991-ųjų Lietuvą. Labiau mūsų mokytojui rūpėdavo “Nepriklausomybės kovų etapas” 1918 – 1920 metais, nei kažkokie patriotai, ginantys TV bokštą nuo raudonarmiečių gvardijos….
c) paprasčiausiai jie girdėjo, bet, nori pritapti prie pilkos masės ir sako, kad nieko nežino apie tai. Kam sakyti ir išsiskirti, jei gali gauti per galvą ir dar išsityčios? (Patikėkit, visada taip buvo mokyklose).