BFL

Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismas nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus “rimtus nepatogumus” draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas ES pripažintų laisvių ribojimu.

Ketvirtadienį išvadoje Liuksemburge įsikūręs teismas pažymėjo, kad tvarka, jog piliečio vardas ir iki santuokos turėta pavardė nėra keičiama ir lieka užrašomi tik valstybine kalba, neriboja laisvo asmenų judėjimo.

“Tokios teisės nebuvimas negali atgrasinti Sąjungos piliečio nuo noro pasinaudoti Sutartimi pripažįstamomis judėjimo teisėmis ir tai šiuo atžvilgiu nelaikytina ribojimu”, – rašoma BNS atsiųstame teismo pranešime spaudai.

Tačiau nagrinėdamas prašymą pakeisti moters pavardę santuokos liudijime, ir įrašyti formą su raide w – Wardyn vietoje Vardyn, teismas paskelbė, kad ES pripažįstamos laisvės gali būti netinkamai apribotos, jei atsisakymas pakeisti pavardę gali sukelti “rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų”. Anot ES teismo, tai turi nustatyti nacionalinis teismas.

“Nacionalinis teismas turi nustatyti, ar atsisakymas pakeisti bendrą sutuoktinių pavardę suinteresuotiems asmenims gali sukelti tokių nepatogumų. Jei taip, tai yra Sutartyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas”, – nurodė teismas.

Anot  Liuksemburgo teismo, nacionalinis teismas taip pat turi įvertinti, ar tokiu atsisakymu yra užtikrinama interesų – viena vertus, sutuoktinių teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos atitinkamos valstybės narės valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos – pusiausvyra.

ES Teismo nuomone, atsisakymo patenkinti sutuoktinių prašymus neproporcingumą galėtų įrodyti, pavyzdžiui, tai, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius pavardę vyrui Wardyn užrašė pagal lenkų kalbos taisykles.

Liuksemburgo teismas taip pat aiškiai pasisakė, kad atsisakymas naudoti diakritinius ženklus, kurie egzistuoja tik Lenkijoje, o ne Lietuvoje, nepažeidžia ES garantuojamų teisių.

ES teismui klausimą pateikė Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, kuris nagrinėjo lenkų kilmės Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič-Vardyn skundą dėl civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymo jos vardą ir pavardę gimimo ir santuokos liudijimuose pakeisti perrašant pagal lenkų kalbos taisykles – Magorzata Runiewicz-Wardyn. Bylos duomenimis, šiuo metu su sutuoktiniu Lenkijos piliečiu ji gyvena Belgijoje ir teigia dėl skirtingos pavardės susidurianti su dideliais sunkumais privačiame ir profesiniame gyvenime.

Lietuva šioje byloje laikosi pozicijos, kad ES teisė nėra pažeidžiama, o šalis turi visišką laisvę apsispręsti, kaip reglamentuoti pavardžių rašymo klausimus. Dabar Lietuvoje visos pavardės turi būti rašomos naudojant tik lietuvių kalbos abėcėlę, kurioje nėra tokių raidžių kaip w ar q.