"Veido" archyvas

Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto dekanas Tadas Sudnickas teigia, kad remiantis klasikine teorija bet kurią organizaciją, kurioje nė karto nebuvo vykdyta valdymo reforma, galima drąsiai iš karto sumažinti 25 proc. – darbo rezultatas nuo to nenukentės. “Organizacija toks darinys, kad visada nori plėstis. Ilgainiui ji apauga nereikalingais žmonėmis, vis daugiau resursų reikia jai pačiai aptarnauti. Neabejotinai toks procesas Lietuvos valstybės tarnyboje vyko ekonomikos augimo metais – juk niekas nieko nekontroliavo, nereikalavo atsiskaityti už nuveiktus darbus, o finansavimas kasmet vis didėjo”, – aiškina specialistas.

Ir dabartinė Vyriausybė, nepaisant krizės, valstybės aparatą tik šiek kiek atpigino, tačiau jo nė kiek nepatobulino. Ekspertas atkreipia dėmesį į sumažinto finansavimo disproporciją: atlyginimų fondas metams sumažintas 10 proc., o programų – net 30 proc. Vadinasi, darbų sumažėjo trečdaliu, o atlygio – tik dešimtadaliu. “Tai nebūtų įmanoma jokiame privačiame versle”, – įsitikinęs T.Sudnickas.

Jis apgailestauja, kad vis dar delsiama pradėti projektinį valstybės tarnybos funkcijų planavimą, kurį yra sėkmingai įdiegusios Danija, Kanada, Naujoji Zelandija. Šiose šalyse kasmet suformuluojami valstybės strateginiai tikslai ir tada skelbiami konkursai jiems įgyvendinti – komandomis gali tapti bet kas, ne tik valstybės tarnautojai. Kai problema išsprendžiama, žmonės išsiskirsto ir vėl ieško projektų, kuriuose galėtų panaudoti savo žinias ir patirtį. “Iššūkis kasmet, užtat jokios stagnacijos, aiški, į rezultatą orientuota sistema”, – giria T.Sudnickas.

Tokios sistemos užuomazgų jau galima rasti Projektų valdymo skyrių įsteigusioje Ūkio ministerijoje, premjero tarnyboje. Visas institucijas apimantis projektinis valdymas numatytas šiuo metu Seimo komitetuose svarstomoje naujoje valstybės tarnybos koncepcijoje.