149 dienas NBA (Angl. National Basketball Association, NBA) lygą kaustęs lokautas baigėsi. Per Kalėdas pajėgiausi pasaulio krepšininkai ir vėl iš bėgs į aikšteles ir įspūdingu žaidimu džiugins milijonus sirgalių.

Komandos tuo tarpu pradės eilinį žygį link vietos atkrintamosiose varžybose ir galimybės kovoti dėl čempionų žiedų.
Bet ar tikrai reguliarusis NBA sezonas yra tik geriausių planetos krepšininkų šou, labiau skirtas krepšinio sirgaliams? Ar tai tik 82 rungtynių maratonas, kurio finišą komandos privalo pasiekti, norėdamos startuoti atkrintamosiose varžybose (Į atkrintamąsias varžybas patenka tik po 8 Rytų ir Vakarų konferencijų komandas – Aut. past.)? O gal pergalės reguliariajame sezone suteikia komandoms daugiau nei galimybę įsirašyti dar vieną „W“ (Angl. Win) į savo sąskaitą ir namų aikštės pranašumą atkrintamosiose varžybose? Atsakymas toliau.
Nugalėtojų kelias
Nuo NBA ir Amerikos krepšinio asociacijos (Angl. American Basketball Association, ABA) susijungimo 1976 m. sužaisti jau 35 stipriausios pasaulio krepšinio lygos sezonai. Absoliučių lygos čempionų taurė per tą laiką aplankė 12 skirtingų miestų. Reguliariojo sezono nugalėtojų titulą per tą patį laiką bent po kartą iškovojo 14 ekipų. Ar egzistuoja ryšys tarp šių čempionų titulų?
Taip. Net 16 kartų per 35 sezonus stipriausia reguliariojo sezono komanda vėliau įveikė savo varžovus ketvirtfinalyje, pusfinalyje, konferencijos finale ir, galiausiai, didžiajame finale bei tapo lygos čempionais. Taigi tikimybė, kad geriausia reguliariojo sezono ekipa triumfuos ir didžiajame finale yra beveik 1 iš 2 (45,7 proc.). Pripažinkime, tai yra daug.
Dažniausiai tokiu keliu čempionų žiedus iškovodavo Čikagos „Bulls“ bei Bostono „Celtics“ ekipos, atitinkamai, 5 ir 4 kartus, o taip pat Los Andželo „Lakers“ (3 kartai) bei San Antonijaus „Spurs“ (2 kartai) krepšininkai.
Kadangi NBA nustatomi ne tik absoliutūs lygos, reguliariojo sezono, bet ir atskiri Rytų bei Vakarų konferencijų nugalėtojai, pažvelkime ir į jų statistiką. Reguliariojo sezono čempionai automatiškai yra ir kažkurios konferencijos nugalėtojai, todėl 16 absoliučių nugalėtųjų titulų konferencijos čempionams jau turime. Pasirodo, kad stipriausia konferencijos komanda po reguliariojo sezono, net ir nepasiekusi absoliučiai geriausio rezultato lygoje, vėliau vis tiek triumfavo atkrintamosiose varžybose dar 7 kartus. Taigi – net 23 absoliučių nugalėtojų titulai per 35 sezonus (65,7 proc.).
Tiems, kas šį straipsnį skaito tik norėdami sužinoti, kokia ta papildoma reguliariojo sezono NBA reikšmė, jau dabar galiu atsakyti – čempioniškas žaidimas 82 rungtynių maratone net 2 atvejais iš 3 komandas daugiau ar mažiau vingiuotu keliu nuveda link svarbiausio sezono trofėjaus – NBA čempionų žiedų. Dabar, matyt, būtų pats laikas pataisyti ir straipsnio pavadinimą – „(Ne)“ reikėtų išbraukti.

Ankstyvos čempionų atostogos
Visos taisyklės turi išimčių. Kartais išimtys būna itin didelės. Kartais geriausios NBA reguliariojo sezono komandos iš kovos dėl čempionų žiedų pasitraukia jau po pirmojo atkrintamųjų varžybų etapo. Tiksliau, ne kartais, o keturis kartus.
1993–1994 m. pirmenybėse po trijų iš eilės iškovotų čempiono žiedų iš krepšinio, kaip vėliau paaiškėjo, laikinai pasitraukus geriausiu visų laikų krepšininku tituluojam Michaelui Jordanui, reguliariojo sezono metu atrodė, kad niekas negalės sulaikyti Sietlo „SuperSonics“ ekipos. Shawno Kempo ir Gary Paytono vedama ekipa per 82 mačus iškovojo 63 pergales ir užtikrintai tapo ne tik Vakarų konferencijos, bet ir visos lygos nugalėtojais. Tačiau sulaikė. Jau pirmajame atkrintamųjų varžybų etape Sietlo krepšininkus po 5 varžybų serijos rezultatu 2:3 (Tuo metu pirmajame atkrintamųjų varžybų ture buvo žaidžiama iki 3 pergalių. – Aut. past.) įveikė Denverio „Nuggets“ (42 pergalės ir 8 vieta Vakarų konferencijoje).
Anksti atostogos prasidėjo ir geriausiai 2006–2007 m. reguliariojo NBA sezono ekipai Dalaso „Mavericks“. Net 67 kartus per 82 susitikimus triumfavusius Dalaso krepšininkus, savo gretose turinčius naudingiausiu reguliariojo sezono krepšininku (Angl. Most Valuable Player, MVP) pripažintą vokietį Dirką Nowitzkį, likimas pirmajame atkrintamųjų varžybų etape suvedė su Oklendo „Warriors“. Komanda, kuri reguliariajame sezone iškovojo net 25 pergalėmis mažiau, komanda, kuriai „Mavericks“ reguliariajame sezone nusileido visus 3 kartus… Nerado pergalės recepto Dalaso klubas ir atkrintamosiose varžybose – serija iki 4 pergalių pralaimėta 2:4.
Iki pat paskutinių 2010–2011 m. reguliariojo sezono rungtynių atrodė, kad San Antonijaus „didysis trejetas“ – Timas Duncanas, Emanuelis Ginobili ir Tony Parkeris – atves „Spurs“ link geriausios reguliariojo sezono komandos titulo ir taip aukšta nata pradės kovą atkrintamosiose varžybose dėl dar vieno čempionų žiedų komplekto. Deja, paskutinę reguliariojo sezono dieną San Antonijaus krepšininkus aplenkė Rytų konferencijos nugalėtojai Čikagos „Bulls“, o dar labiau „Spurs“ nepasisekė taip įprastose atkrintamose varžybose (San Antonijaus ekipa į atkrintamąsias varžybas patenka jau 14 sezonų iš eilės. – Aut. past.). Vakarų konferencijos reguliariojo sezono čempionus rezultatu 2:4 jau pirmame etape eliminavo Memfio „Grizzlies“ krepšininkai.
„Spurs“ ekipa nebuvo pirmoji konferencijos nugalėtoja, netolimoje praeityje pasirodymą atkrintamosiose varžybose baigusi jau pirmajame jų etape. 1998–1999 m. pirmenybėse toks pats likimas ištiko ir Rytų konferencijos reguliariajame sezone daugiausiai pergalių iškovojusią Majamio „Heat“. Majamio krepšininkus po atkaklios kovos eliminavo Niujorko „Knicks“. Niujorko klubą netrukus atsiminsime ir dar kartą…

Mažieji čempionai
Rašydamas straipsnio įžangą ne veltui paminėjau sutrumpinto reguliariojo sezono galimybę. Tokia situacija NBA jau yra buvusi, kai prieš 1998–1999 m. sezoną lygą taip pat buvo sukaustęs lokautas (Lokautas truko 191 dieną, komandų savininkai ir žaidėjai susitarimą pasiekė tik 1999 m. sausio 18 d. – Aut. past.). Komandų savininkams ir žaidėjams pagaliau pasiekus susitarimą, reguliariojo sezono maratonas buvo sutrumpintas iki 50 rungtynių.
Sutrumpintą ir tik 1999 m. prasidėjusį sezoną vangiai pradėjusi (vos 6 pergalės per 14 rungtynių) San Antonijaus „Spurs“ ekipa finišavo laimėdama 12 iš paskutinių 13 susitikimų ir kartu su Jutos „Jazz“ klubu pasidalino tiek geriausios Vakarų konferencijos, tiek ir visos NBA reguliariojo sezono komandos titulą. Nesumažino apsukų San Antonijaus krepšininkai ir atkrintamosios varžybose, kur per 17 susitikimų varžovams nusileido vos 2 kartus, finale nušlavė jau ir taip didžiulę staigmeną pateikusią Niujorko „Knikcs“ (Niujorko ekipa 1998–1999 m. sezone tapo pirmąja komanda lygos istorijoje, reguliariajame sezone užėmusia vos 8 vietą savo konferencijoje, tačiau sugebėjusia prasimušti į didįjį finalą. – Aut. past.) bei pelnytai tapo absoliučiais lygos čempionais, taip pakartodami straipsnyje surastą „nugalėtojų kelią“.

Istorija palanki Čikagai
Tyrimą ieškodamas ryšio tarp komandos rezultatų reguliariajame sezone ir jos galimybių triumfuoti didžiajame finale atlikau dar prieš 2010–2011 m. NBA pirmenybių reguliariojo sezono pabaigą, todėl itin įdėmiai sekiau galingą Čikagos „Bulls“ krepšininkų spurtą sezono pabaigoje ir jų kovą dėl, pirmiausiai, stipriausios Rytų konferencijos, o vėliau ir visos lygos ekipos vardo. Žinojau, kad legendinio M. Jordano vedama Čikagos ekipa pakeliui link 6 savo čempionų žiedų net 5 kartus iškovojo ir daugiausiai pergalių 82 rungtynių reguliariojo sezono maratone. Ramybės nedavė klausimas, ar naujajai „Bulls“ žvaigždei Derrickui Rose‘ui su kompanija pavyks pratęsti šią Čikagos tradiciją.
62 pergalės leido „Bulls“ krepšininkams po reguliariojo sezono įsitvirtinti pirmoje Rytų konferencijos vietoje bei aplenkti visus varžovus ir kovoje dėl absoliučiai geriausios lygos komandos vardo po 82 susitikimų. Namų aikštės pranašumą užsitikrinusi Čikagos ekipa pirmajame atkrintamųjų varžybų rate nesunkiai susidorojo su Indianos „Pacers“, o konferencijos pusfinalyje rezultatu 4:2 įveikė ir Atlantos „Hawks“ krepšininkus. Dar vienas čempioniškas žygis atrodė vis realesnis, tačiau konferencijos finale „Bulls“ laukė susitikimas su ambicijų pasimatuoti čempionų žiedus nuo pat sezono pradžios neslėpusiais Majamio „Heat“.
Susitikimas tapo lemtingas. Čikagos krepšininkai nesugebėjo pasipriešinti Majamio ekipai su dukart naudingiausiu lygos krepšininku LeBronu Jamesu ir vieną čempiono žiedą jau turinčiu Dwyane‘u Wade‘u priešakyje. Serija pralaimėta 4:1. D. Rose‘ui teks laukti kito šanso papildyti „Bulls“ titulų kolekciją.

Namų aikštės pranašumas

Atkrintamosiose varžybose susitinkant dviem komandoms namų aikštės pranašumas suteikiamas tai, kuri reguliariajame sezone iškovojo daugiau pergalių. Tai reiškia, kad geriausia lygos ekipa namų aikštės pranašumą turi visuose atkrintamųjų varžybų etapuose, konferencijos nugalėtojai – kovodami su savo konferencijos komandomis, antra geriausia konferencijos komanda – pirmuose dviejuose atkrintamųjų varžymų etapuose ir t.t. 5–8 vietas po reguliariojo sezono savo konferencijoje užėmusios ekipos svarbiausiose kovose galimybės remtis savo aikštės pranašumu neturi galimybės.
Tad kiek svarbus savos aikštės pranašumas komandai, pradedančiai kovą dėl čempionų žiedų atkrintamosiose varžybose? Pasirodo, itin svarbus. Per pastaruosius 35 sezonus net 34 kartus absoliučia lygos nugalėtoja tapdavo komanda, turėjusi namų aikštės pranašumą bent pirmajame atkrintamųjų varžybų etape. Būsimi NBA čempionai savo sienų persvara galėjo naudotis ir konferencijos pusfinalyje net 29 kartus per minėtas 35 pirmenybes.
Ta vienintele komanda, sugebėjusia triumfuoti didžiajame finale neturint namų aikštės persvaros nė viename atkrintamųjų varžybų etape, tapo Hiustono „Rockets“. Vos prieš metus iškovoję pirmąjį savo trofėjų (1993–1994 m. sezone „Rockets“ pirmą kartą komandos istorijoje tapo NBA čempionais. – Aut. past.), 1994–1995 m. pirmenybių reguliariajame sezone Hiustono krepšininkai nedemonstravo čempioniško žaidimo, iškovojo vos 47 pergales ir galutinėje Vakarų konferencijos rikiuotėje liko tik šešti. Tai nesutrukdė patyrusių, tačiau dar puikiai rungtyniaujančių Hakeemo Olajuwono ir Clyde‘o Drexlerio vedamai „Rockets“ įveikti galingas Jutos „Jazz“, Fynikso „Suns“ ir absoliučiai geriausią reguliariojo sezono komandą San Antonijaus „Spurs“ Vakarų konferencijoje, o po to ir Orlando „Magic“ didžiajame finale bei parvežti į Hiustoną antrąją čempionų taurę iš eilės.
Dabar jau aišku, kad 2011–2012 m. sezone 30-čiai lygos komandų teks įveikti 16 susitikimų trumpesnį 66 rungtynių maratoną. Galime net neabejoti, kad ir būdamas trumpesnis nei įprastai jis ir vėl užkariaus milijonų krepšinio sirgalių dėmesį nuo pirmojo ginčo kamuolio iki paskutinių rungtynių finalinės sirenos. Ir tada žiūrėdami į pergalių grafą turnyrinėje lentelėje nepamirškim, kokia visgi didelė pergalių reguliariojo sezono maratone svarba.