Neringiškiams suteikta dar viena privilegija – jie vieninteliai Lietuvoje jau šį rudenį galės grybauti ir uogauti Kuršių nerijos rezervatuose.

Pasak dienraščio “Lietuvos žinios”, jiems suteikta išimtis nuo rugsėjo iki lapkričio grybauti ir uogauti Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) gamtiniuose rezervatuose, išskyrus Didžiojo kopagūbrio mišku neapaugusias teritorijas – pilkąsias bei baltąsias kopas. Iki šiol į gamtinius rezervatus kelti koją buvo draudžiama ištisus metus visiems be išimties Lietuvos gyventojams.

Šį rudenį įsigaliosiančią “grybų privilegiją” Neringoje gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims suteikė Vyriausybė. Naujausiais duomenimis, deklaravusiųjų gyvenamąją vietą šioje savivaldybėje skaičius artėja prie 4100. Tačiau realiai Kuršių nerijos gyvenvietėse įsikūrę apie 2500 žmonių. Visi kiti yra tik nekilnojamojo turto savininkai, gyvenamąją vietą Neringoje deklaravę tik dėl galimybės nemokamai keltis keltu per Kuršių marias.

Naujosios privilegijos šalininkai teigia, kad saugomose teritorijose įsikūrę žmonės ir taip patiria įvairiausių suvaržymų, todėl bent tokia išimtimi stengiamasi palengvinti jų gyvenimą.

KNNP direkcijos vadovo Tomo Tukačiausko teigimu, panašus požiūris pastaruoju metu įsigali ir kitose saugomose teritorijose. “Netoli Čepkelių raisto gyvenantiems žmonėms leista ten spanguoliauti, nors anksčiau tai buvo draudžiama”, – pavyzdį pateikė jis.

Anot T.Tukačiausko, kelis dešimtmečius visuose KNNP rezervatuose galiojo griežta tvarka. Čia lankytis galėjo tik parko darbuotojai ir gamtininkai. Prieš kelerius metus ankstesniosios KNNP vadovybės nurodymu rezervatai nuo atėjūnų buvo aptverti vielos tvoromis. Tai sukėlė didžiulį vietos gyventojų, kurie pasijuto tarsi indėnai rezervacijose, nepasitenkinimą.

Kuršių nerijoje yra du rezervatai: Grobšto – netoli Nidos, Naglių – tarp Juodkrantės ir Pervalkos. KNNP direkcijos vadovas mano, kad didelės žalos gamtai nebus padaryta, jei ribotas skaičius žmonių rudenį gamtiniu požiūriu jautriose teritorijose rinks grybus. “Juk paukščiai tokiu metu jau yra užauginę jauniklius, o kai kurie jau ir išskridę žiemoti. Žvėrių jaunikliai taip pat jau yra sustiprėję ir moka pasislėpti. Tačiau vaikščioti kopomis bus draudžiama, be to, ten grybai ir neauga”, – sakė T.Tukačiauskas.

Kontroliuoti, ar teisėtai naudojamasi grybų privilegija, galės KNNP direkcijos darbuotojai, miškininkai ir gyvosios gamtos inspektoriai. Sučiuptiesiems gamtos rezervatuose atvykėliams ir be dokumentų miško gėrybes renkantiems neringiškiams teks mokėti baudą nuo 50 iki 100 litų.

Dienraščio kalbinta juodkrantiškė Angelina Stakauskienė sakė, kad šiuo metu miškuose aplink Juodkrantę grybų nedaug. Tačiau vietos gyventojai pastebėjo, jog čia atsirado iki tol nematytų grybų. “Vieni juos vadiname auksiniais, kiti – raudonaisiais baravykais. Jie atrodo gražiai, tačiau turi ilgesnį kotą ir mažesnę kepurėlę. Aš jų nerinkčiau, nes iki šiol tokių grybų nebuvau mačiusi. Tai nėra nei zuikio baravykai, nei šilbaravykiai”, – tikino A.Stakauskienė.

Grybus tyrinėjantys mikologai ir botanikai teigia, kad informaciją apie naująją rūšį juos pasiekė po 2006 metais įvykusio didžiojo gaisro Alksnynėje. Tačiau vietos gyventojai šių grybų randa jau gerą dešimtmetį.

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė teigia kol kas negalinti tvirtai pasakyti, kaip šis naujokas atklydo į Lietuvą, tačiau pagal vieną hipotezių, tai gali būti koks nors seserinis amerikinio grybo porūšis. “Arba mažo arealo, vietinio paplitimo miegojusi rūšis, kuri atsigavo pasikeitus klimatinėms sąlygoms”, – spėliojo mokslininkė.

J.Motiejūnaitė negąsdina grybautojų ir nedraudžia rinkti naujųjų “girios pulkaunykų”. “Jie valgomi, tik jie nėra labai skanūs. Skoniu jie toli gražu neprilygsta tikrajam baravykui ir net šilbaravykiui”, – perspėjo mikologė.