Scanpix

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad siūlymas didinti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) darbuotojų skaičių bus svarstomas, bet siektina tendencija yra mažinti valdininkų.

“Aš visada labai atsargiai žiūriu į bet kokius siūlymus didinti valdininkų kiekį. Šiaip jau pagal visas tendencijas turėtume žiūrėti ir dėl to, kad mažėja gyventojų skaičius, kaip mažinti valdininkų skaičių. Dėl Viešųjų prikimų tarnybos ir dėl viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimo naujų iššūkių mes tikrai dar diskutuosime, yra prezidentės pateikti siūlymai Seimui dėl kai kurios pertvarkos Viešųjų pirkimų tarnyboje ir jos veikloje. Tik turėdami aiškius atsakymus – dėl to yra daug diskutuojama – mes galėtume po to jau kalbėti apie konkretiką”, – žurnalistams penktadienį sakė premjeras.

Jis taip reagavo į VPT vadovo Žydrūno Plytniko pareiškimus, kad siekiant užtikrinti, jog viešiesiems pirkimams išleidžiami biudžeto pinigai būtų naudojami skaidriai, taupiai ir racionaliai, tarnybos darbuotojų skaičių reikėtų didinti nuo 72 iki 277.

Pernai VPT įvertino tik 497 pirkimus, tuo tarpu perkančiosios organizacijos iš viso įvykdė 12,5 tūkst. viešųjų pirkimų, kurių bendra vertė siekė daugiau kaip 10,9 mlrd. litų, teigiama VPT pranešime.

“Visi suprantame, kad vienas žmogus nepajėgus patikrinti, ar skaidriai išleidžiama pinigų suma, prilygstanti visam Kauno miesto biudžetui. Todėl, turėdami tiek specialistų, kiek dabar, sugebame patikrinti tik 4 proc. visų viešųjų pirkimų. Likusių 96 proc. skaidrumas priklauso nuo perkančiosios organizacijos vadovybės sąžinės”, – pranešime sakė VPT direktorius Ž. Plytnikas.

Šiuo metu iš 69 VPT darbuotojų viešųjų pirkimų kontrolę vykdo 16, todėl vienam kontrolę vykdančiam specialistui per metus tenka vidutiniškai 784 pirkimai už bendrą 681 mln. litų sumą.

Ž. Plytniko teigimu, kontroliuoti reikia ne tik mokesčių mokėtojus, bet ir mokesčių naudotojus – biudžetines įstaigas.

“Pastaruoju metu maždaug 70 proc. mūsų patikrintų pirkimų nustatyta pažeidimų. Tai reiškia, kad dauguma tikrinamų atvejų mokesčių mokėtojų lėšos yra naudojamos, švelniai tariant, nepakankamai racionaliai. Siekiant didinti viešųjų pirkimų kontrolę ir taupyti visų mūsų pinigus, būtina efektyviau ir daugiau tikrinti. Ypač, kai randama tiek daug pažeidimų”, – tvirtino Ž. Plytnikas.

Jo teigimu, situacija šiek tiek pagerės, kai bus priimti šiuo metu Seime ir Vyriausybėje svarstomi siūlymai kuo daugiau tipinių prekių ir paslaugų pirkimų vykdyti centralizuotai. Tai gerokai sumažins VPT tenkantį krūvį, nes už pirkimo procedūrų vykdymą atsakomybę prisiims centrinė perkančioji organizacija, o ne pavienės įstaigos.

Šiemet VPT papildomai pavesta kontroliuoti sutarčių priežiūrą ir vykdymą. Prezidentės Dalios Grybauskaitės Seimui pateiktose VPT įstatymo pataisose tarnybai numatoma pavesti ir vidaus sandorių, neskelbiamų derybų priežiūrą bei kontrolę. Priėmus naują Gynybos ir saugumo srities viešųjų pirkimų įstatymą, jų kontrolė taip pat atiteks VPT.

“VPT gauna naujų įpareigojimų, kurie užprogramuojami būti neįvykdyti arba įvykdyti neefektyviai, jei neturėsime pakankamai žmonių. Užuot padidinę viešųjų pirkimų kontrolę, būsime priversti ją mažinti, o neskaidriai dirbančios įstaigos galės nesibaiminti patikrinimų, nes jų paprasčiausiai nebus kam atlikti”, – sakė Ž. Plytnikas.

VPT skaičiavimais, nauji valstybės tarnautojai metinius biudžeto asignavimus padidintų apie 123 mln. litų, taip pat prireiktų naujų patalpų ir inventoriaus. Tarnybos duomenimis, jeigu Vyriausybė jau artimiausiu metu pritartų papildomų 205 pareigybių steigimui, iš valstybės biudžeto tektų papildomai atseikėti 4,2 mln. litų. Šiemet šiai institucijai jau skirta 5,2 mln. litų.

Dar balandį VPT vadovas kreipėsi į Ūkio ministeriją, prezidentę, Seimo pirmininkę ir premjerą. Tačiau, anot žiniasklaidos, jokios reakcijos į prašymą didinti pareigybių skaičių iki šiol nesulaukta.