Taikydami naujausias medicinos technologijas, vaistus ir naujausius gydymo būdus, Lietuvos medikai jau nebeatsilieka nuo Vakarų europiečių.

Pastarąjį dešimtmetį visose medicinos srityse pradėta taikyti nemažai naujų technologijų, vaistų ir naujoviškų metodų, užkertančių kelią ligoms arba pristabdančių jų progresavimą. Pasirodo, taikant naujausius gydymo metodus, šiandien galima išgydyti 50–60 proc. onkologinėmis ligomis sergančių žmonių. Skiepai padėjo suvaldyti tuberkuliozės, tymų, difterijos, hepatito B, kokliušo protrūkius. Be to, kasmet nuo mirties ir neįgalumo Lietuvoje išgelbėjama apie tūkstantį ligonių, patyrusių infarktą.

Nors mūsų šalyje širdies ligos – dažniausia mirties priežastis, dabar jau ir Lietuvoje galima pakankamai efektyviai gydyti širdies ritmo sutrikimus, širdies nepakankamumą, o jei liga nepagydoma, gydytojai gali persodinti donoro širdį.

Dangira Veličkienė iš Švenčionėlių pateko tarp penkiolikos laimingųjų, kuriems pernai pirmą kartą Lietuvoje buvo implantuotas aortos vožtuvas neatveriant krūtinės ląstos. 97 proc. šios moters kairiojo širdies vožtuvo buvo užkalkėję, todėl jai nuolat skaudėdavo galvą, kraujo spaudimas pakildavo net iki 180–200 mm Hg, sunku buvo ir kvėpuoti. Moterį reikėjo skubiai operuoti, nes tokie ligoniai po ūmios ligos diagnozės patvirtinimo išgyvena iki pusės metų. Tačiau įprastos aortos vožtuvo keitimo operacijos, kai atveriama visa krūtinės ląsta, sustabdoma širdis, prijungiama dirbtinė kraujo apytaka, išpjaunamas aortos vožtuvas ir prisiuvamas kitas, 67-erių metų moteris greičiausiai būtų neatlaikiusi.

Kritinės sveikatos būklės atvykusi į vieną privačią Vilniaus gydymo įstaigą, D.Veličkienė sužinojo, kad Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius prof. Audrius Aidietis nauju metodu planuoja atlikti penkiolika operacijų ypač sunkiems ligoniams, kai per nedidelį pjūvį tiesiai į širdį įvedamas kateteris ir vožtuvas implantuojamas per kelias sekundes. Tokia operacija jai ir buvo atlikta. “Būdama sanatorijoje susipažinau su ligoniais, kuriems keičiant vožtuvą prapjovė nuo kaklo iki bambos. Toks didelis pjūvis labai sunkiai gyja, jie šešias paras po operacijos gulėjo reanimacijoje. Aš tik vieną parą ten buvau, o po devynių jau išvažiavau į sanatoriją. Pati operacija truko porą valandų”, – pasakoja D.Veličkienė.

Praėjus penkiems mėnesiams po operacijos, kraujo spaudimas jai nei karto nepakilo daugiau kaip 140–80 mm Hg. Atlikti tyrimai taip pat patvirtino, kad dėl širdies moteris jokių bėdų neturi ir ateityje neturėtų jų kilti.

Viename aparate – visa kardiologijos brigada

Pasak A.Aidiečio, tokiems ligoniams kaip ponia Dangira aortos vožtuvo keitimo operacija neatveriant krūtinės ląstos – vienintelis šansas išgyventi, nes chirurgai jų neoperuoja. Priminsime, kad prieš 10–15 metų tokios galimybės nebuvo. Taip pat nebuvo įmanoma ir persodinti širdies. O dabar yra sukurtos net dirbtinės išorinės širdys – aparatai, pavaduojantys tikrąją. Kitos yra implantuojamos į žmogaus kūną. Su tokiais aparatais žmogus gali nugyventi visą jam skirtą laiką.

Svarbu paminėti, kad šiandien žmogus iš mirties glėbio išplėšiamas ir įvykus infarktui. Jeigu jis pas specialistus patenka per dvi–keturias valandas, gydytojai atveria užsikimšusią širdį maitinančią kraujagyslę. “Taip ne tik dovanojame dalį širdies, bet ir apsaugome nuo pasekmių. Anksčiau, jeigu infarktą patyręs žmogus likdavo gyvas, tai tapdavo invalidu”, – sako Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius.

Dar viena gera žinia – nuo staigios mirties, prasidėjus širdies skilvelių virpėjimui, žmogus gali būti apsaugotas implantuojant jam kardioverterį defibriliatorių. Šis aparatas pats nustato, kad gyvybei ėmė grėsti pavojus, ir suteikia pagalbą. “Tai tarsi visa kardiologijos brigada, sudėta į vieną aparatą, sauganti žmogų visą parą. Šiandien tokius aparatus galime implantuoti visiems, kurie priklauso rizikos grupei”, – pasidžiaugia gydytojas ir atskleidžia dar vieną naujieną: šiemet pradėti šalinti trombai iš plaučių arterijos. Vietoj šios operacijos anksčiau tekdavo persodinti plaučius arba širdį.

Nanotechnologijos medicinos srityje

A.Aidiečio teigimu, taikydama naujausias technologijas kardiologijos srityje Lietuva jau neatsilieka nuo kitų Vakarų Europos šalių. Tačiau žmonių gyvybių išgelbėjama daug mažiau, nes tik nedidelę dalį operacijų kompensuoja Valstybinė ligonių kasa.

VU Onkologijos instituto Spindulinės ir medikamentinės terapijos centro vadovas Eduardas Aleknavičius taip pat tvirtina, kad lėšų, skiriamų sveikatos apsaugai, labai trūksta, todėl gyvybiškai būtina tinkamai jas panaudoti. “Štai blogos vadybos pavyzdys. Sveikatos apsaugos ministerija nutarė, kad pozitronų emisijos tomografas turi būti perkamas bendrojo profilio universitetinei ligoninei. Tačiau šis prietaisas 90 proc. atvejų naudojamas onkologinių ligonių tyrimams atlikti. Todėl iš anksto galima prognozuoti, kad įranga nebus panaudojama šimtu procentų”, – apgailestauja E.Aleknavičius.

Tačiau džiugu, kad per dešimtį metų onkologinių ligų diagnostikos srityje įvyko ryškių poslinkių. Pasak E.Aleknavičiaus, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, mamografija tapo kasdieniais tyrimais. Pavyzdžiui, magnetinis rezonansas padeda tiksliau nustatyti ligos išplitimą ir parinkti optimalų gydymą konkrečiam ligoniui.

Prieš penkiolika–dešimt metų ultragarsu buvo galima atlikti tik tyrimus, šiandien ši technologija naudojama ir gydymui – naikinami prostatos navikai.

Ryškiausia pažanga stebima navikų medikamentinio gydymo srityje. “Krūties, žarnyno, plaučių vėžiui gydyti jau turime po kelis efektyvius taikinių terapijos preparatus”, – sako onkologas ir priduria, kad naujas perspektyvas žada nanotechnologijų įdiegimas į klinikinę praktiką. Šiuo metu onkologijos klinikose naudojami pavieniai preparatai, sukurti remiantis nanotechnologijomis, pavyzdžiui, skirti kiaušidžių vėžiui gydyti.

Taikant spindulinį gydymą šios technologijos pasitelkiamos radioaktyviesiems izotopams prijungti prie įvairių medžiagų, dalyvaujančių navikinės ląstelės gyvybiniuose procesuose, todėl apšvitinama tik pati navikinė ląstelė.

Vakcinos išstumia ligos sukėlėjus

Visi “Veido” kalbinti pašnekovai sutaria, kad mokslas sparčiai žengia į priekį ir kasmet atrandama vis naujų ligų gydymo metodų, technologijų bei vaistų. Štai dar šiemet Lietuvoje bus pradėtos operacijos, kurių metu į kairiojo prieširdžio ausytę įvedus specialų uždariklį nesusidarys krešulys ir žmogus bus apsaugotas nuo insulto. “Tai naujas žingsnis pasaulyje”, – tvirtina A.Aidietis.

Svarbu tai, kad ir užkrečiamųjų ligų srityje Lietuva žengia koja kojon su visu pasauliu. “Kai įstojome į Europos Sąjungą, farmacininkai įveža iškart visas naujas vakcinas, sukurtas Europoje ir pasaulyje”, – sako Daiva Razmuvienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro imunoprofilaktikos skyriaus vedėja.

Ji primena, kad pasitelkus skiepus galima suvaldyti daugelį užkrečiamųjų ligų ir net visai išstumti ligų sukėlėją. D.Razmuvienė prisimena, kad, tarkime, 1995–1996 m. Lietuvoje kilus difterijos protrūkiui būta net mirties atvejų. O paskiepijus 1,5 mln. žmonių ligos plitimą pavyko nutraukti. Nuo 1996 m. iki dabar kas ketverius metus pasitaiko vos po vieną susirgimą difterija.

D.Razmuvienė pabrėžia, jog norint, kad virusas būtų visai išstumtas, nuo jo turi būti paskiepijama 80 proc. žmonių. Todėl stengiantis užkirsti kelią sunkioms ligoms į privalomojo vaikų skiepijimo kalendorių planuojama įtraukti vakciną nuo pneumokoko bakterijos, kuri ypač pavojinga vaikams iki pusės metų. Ji sukelia ausies, plaučių, smegenų uždegimą, gali užkrėsti kraują.

O šiuo metu mokslininkai kuria vakcinas nuo maliarijos, AIDS, hepatito C. “Virusai vis dar protingesni už mokslą. Negalima tiksliai numatyti, kaip pasielgs vienas ar kitas ligos sukėlėjas, tačiau technologijos taip pat sparčiai tobulėja”, – apibendrina D.Razmuvienė.