"Veido" archyvas

Kaip ir vaikai – greičiau nesubręsta ir neišmoksta, nei leidžia jų galimybės. Nors tai tikrai nereiškia, kad žolei nereikia vandens, o mažyliui – meilės ir dėmesio. Kai šių dalykų pritrūksta, žolė nuvysta, o vaiko raida sulėtėja ar dar blogiau – sutrinka…

Kai tėveliai išgirsta diagnozę “specifinis mišrus raidos sutrikimas”, paprastai sutrinka ir negali tuo patikėti. Juolab kad apie tuos kitokius, bet tikrai ne blogesnius vaikus, jei kas ir yra girdėjęs, tai dažniausiai tik vienu ausies krašteliu. O tada karštligiškai puola ieškoti atsakymų į klausimus, kodėl, už ką ir, svarbiausia, ar tai jau nuosprendis visam gyvenimui.

Jei vis dėlto atsilieka…

Vaiko raidą sudaro judesiai, kalba, pažinimo ir socialinė emocinė raida, turinti atitikti tam tikras nustatytas normas. Žinoma, kiekvieno mažylio raida yra individuali. Visi vaikai vystosi pagal tą pačią seką, bet įgūdžių atsiradimo laikas gali būti skirtingas.

Beje, neišnešiotukų raida gali neatitikti nurodytų gairių. Gimusiajam anksčiau laiko reikėtų pridėti trūkstamų mėnesių skaičių prie esamo amžiaus (pvz., 6 mėn. kūdikį, gimusį dviem mėnesiais anksčiau, reikėtų vertinti kaip 4 mėn. amžiaus).

Bet jei vaiko įgūdžių atsiradimo laikas laiku gimusių mažųjų dviejose srityse (pvz., judesių ir kalbos) vėluoja ne savaitėmis, o mėnesiais, galima įtarti mišrų raidos sutrikimą. Kodėl mišrų? Ogi viskas labai paprasta: sutrinka ne viena sritis, o kelios. Dažniausiai tėvai raidos sutrikimą pastebi, kai vėluoja kalba (nors kartais tėvus suklaidina įvairūs mitai, pavyzdžiui, tai, kad berniukai vėliau pradeda kalbėti). Du požymiai verčia sunerimti labiau, pvz., jei dvimetukas ne tik nekalba trumpais sakinukais, o dar tik savais žodeliais ir tuo pat metu nerodo net mažiausio noro rengtis pats, nors jau turėtų tai daryti.

Kodėl taip atsitiko?

Dažniausiai nuskambantis tėvų klausimas. Deja, kartais jis taip ir lieka retorinis – pusei tėvų atsakymo į šį klausimą taip ir nepavyksta rasti. Paprastai specialistai išskiria dviejų rūšių rizikos veiksnius: biologinius ir socialinius.

• Prie biologinių rizikos veiksnių priskiriami blogi genai, mamytės ligos nėštumo metu, į organizmą patekusi infekcija, vartoti vaistai, netinkama mityba. Taigi priežasčių gali būti gausybė. Tačiau ne tiek svarbu, kas paveikė mažylio smegenis (nes būtent joms formuojantis įvyko pokyčių), kiek svarbu laikas, kada tai įvyko. Pavojingiausias laikas – pirmi keturi nėštumo mėnesiai, kurių metu ir formuojasi mažylio smegenys.

• Socialinis rizikos veiksnys paprastai būna netinkama vaiko priežiūra, kai mažylis nepakankamai gauna jam vystytis būtinų stimulų, ypač emocinių. Mokslo žmonės įrodė, koks svarbus ankstyvasis vaiko ir mamos santykis. Ir jokios močiutės ar geros tetos to negali atstoti. Dažniausiai dėl šių priežasčių raida tik sulėtėja, o tai reiškia, kad vaikas dar gali pavyti bendraamžius.

Geriau supanikuoti, nei nepastebėti

Mišrus raidos sutrikimas – tikrai ne liga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai būklė, kuri, deja, dažniausiai išlieka ir “auga” kartu su vaiku. Tačiau tai nereiškia, kad dabar jau reikia pasiduoti ir iškelti baltą vėliavą. Kuo anksčiau pastebėsite šią bėdą, tuo daugiau savo atžalai galėsite padėti ir tikėtis geresnių rezultatų.

Todėl jei matote, kad jūsų vaikutis tikrai skiriasi nuo bendraamžių (geriau jau be reikalo supanikuoti, nei nepastebėti), pasitarkite su šeimos gydytoju. Jis apžiūrės, įvertins ir padarys išvadą. Kartais gali prireikti kelių vizitų, kartais – kitų specialistų (vaikų neurologo, raidos pediatro) konsultacijų. Jeigu aiški raidos sutrikimo priežastis ir ją galima koreguoti (pvz., širdies yda, epilepsija), vaiko raida gali pagerėti po atitinkamo gydymo (vaistų, operacijos). Bet daugeliu atvejų (pvz., vaikų cerebrinis paralyžius, medžiagų apykaitos ligos) šiuolaikinė medicina yra bejėgė pašalinti raidos sutrikimų priežastis arba išgydyti pačią ligą. Todėl gydymo tikslas tampa maksimalus vaiko gebėjimų išlavinimas, kad vaikas užaugęs taptų kuo mažiau priklausomas nuo aplinkinių.

Diagnozavus raidos sutrikimą mažylis siunčiamas į ankstyvosios reabilitacijos tarnybą. Ten dirbantys specialistai (atsižvelgiant į raidos sutrikimus –  reabilitologas, kineziterapeutas, logopedas) sudaro individualų gydymo planą. Vaiko tėvai pamokomi vaiko priežiūros ir pratimų, kuriuos jie gali atlikti namie. Kuo daugiau užsiėmimų, tuo didesnis žingsnis į priekį.

Mažais žingsneliais į priekį

• Pačius mažiausius pipirus kuo daugiau nešiokite, sūpuokite, rengdami paglostykite, maudydami vienąkart naudokite švelnesnę, o kitąkart šiurkštesnę kempinę. Ir kuo daugiau kalbėkite – net jei jums mažylis atsako tik šypsena.

• Jei atsilieka jutiminė patirtis, nedrauskite mažyliui vaikščioti basam. Rudenį žemė basoms kojytėms jau per šalta, bet puikiai tinka kilimas, vanduo vonioje, į kurią dar būtų galima įtiesti ir rankšluostį – bus skirtinga patirtis. Jei rankytės tiesiasi į vieną ar kitą daiktą, neatimkite jo, priešingai – leiskite liesti kiek įmanoma įvairesnio paviršiaus daiktų. Nebijokite duoti paragauti ir saldaus, ir rūgštaus, ir kartaus, ir sūraus – ir visai nesvarbu, kad vaikas tuoj pat suskubs tai išspjauti.

• Apsirengimo įgūdžiams lavinti puikiai tinka žaisliukai. Pirmiausia įverti, įkišti, užrišti reikėtų mokyti ant kito daikto, tada bus lengviau tai pritaikyti ir sau.

• Jei reikia padėti vystytis kalbai, kuo daugiau su juo kalbėkite aiškiai, trumpais žodžiais ir stengdamiesi įvardyti daiktus. Ir visai nesvarbu, kur būtumėte ir ką darytumėte. Valote dulkes – taip ir sakykite mažyliui: “Valome dulkes”, maišote tešlą – irgi pasakykite. Beje, mažylio kalbai turi įtakos net  laiku duodamas primaitinimas, nes ir valgant, ir kalbant dirba tie patys raumenys.

• Ožiukai ar sutrikimo bėdos. Kartais būna ir viena, ir kita. Todėl svarbu ir per daug tokio vaikučio nespausti, ir per daug neatleisti vadžių. Mažieji labai smalsūs, todėl jei kažko nenori daryti, pasistenkite jį sudominti ir motyvuoti. Apie prievartą negali būti nė kalbos. Nesvarbu, kad mažyliui nepavyko ko nors padaryti – vis tiek pagirkite ne už rezultatą, o už pastangas.

Ar ši bėda išaugama

Mišrus raidos sutrikimas – ankstyvojo amžiaus diagnozė, mažyliui ūgtelėjus ji tikslinama. Taigi viskas priklauso nuo to, kokio laipsnio raidos sutrikimas ir kokia bus nustatyta galutinė diagnozė. Jei raidos sutrikimas nėra sunkus, mažylis gali lankyti įprastą darželį, o vėliau netgi keliauti į mokyklą. Žinoma, didelių akademinių aukštumų vaikui pasiekti greičiausiai nepavyks. Dažniausiai minimalūs raidos sutrikimai vis dėlto lieka, pavyzdžiui, nevisiškai aiški kalba. Bet tai nėra priežastis lankyti specialiąją ugdymo įstaigą. Vokietijos mokslininkai nustatė, kad optimaliausia, kai ikimokyklinio ugdymo įstaigą lanko trys ketvirtadaliai visiškai sveikų ir vienas ketvirtadalis turinčių sutrikimų vaikų – taip pastarieji stengiasi stiebtis iki bendraamžių, o šie mokosi gerumo ir galimybės padėti kitiems. Juk žmogaus gyvenimo kokybė priklauso nuo to, kaip jis sugeba bendrauti visuomenėje, o ne nuo to, kaip gerai moka matematiką. Beje, net ir neturintys raidos sutrikimų anaiptol ne visi yra puikūs matematikai. Taigi nuleisti rankų tikrai neverta!