Ateinančius metus Seimui paskelbus Sveikatingumo metais, apie tris šimtus nevyriausybinių organizacijų siekia, kad sveikatinimu užsiimtų ne tik nevyriausybininkai, bet kad tai taptų visos valstybės prioritetine sritimi.

Deja, atrodo, ir artimiausiais metais konkrečių darbų, kurie padėtų Lietuvoje sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ar kitomis ligomis, nebus padaryta. Mat Sveikatingumo metų programai įgyvendinti Vyriausybė neskirs nė vieno lito.
„Ne vienas pasaulyje atliktas tyrimas patvirtina, kad sveikatos prevencijai skyrus vieną dolerį sutaupomi 24 doleriai, kurių nereikia išleisti gydymui. O Lietuvoje vien vaistų, skirtų kraujo spaudimui mažinti, kompensacijai išleidžiama apie 100 mln. Lt, nors kelią tokioms ligoms galima nesunkiai užkirsti sveiku gyvenimo būdu“, – tikina Sveikatingumo metų iniciatorius Juozas Dapšauskas.
Jis pabrėžia, kad permainos yra įmanomos, tik reikia noro. Štai Suomijoje vykdant Karelijos projektą kraujagyslių ligų pavyko sumažinti net 85 proc., nes bene daugiausiai dėmesio buvo skirta sveikos gyvensenos įpročiams formuoti.
Ministro Pirmininko kancleris, Sveikatingumo metų programos darbo grupės vadovas Deividas Matulionis pabrėžia, kad siekiant stiprinti visuomenės sveikatą Lietuvoje taip pat didžiausias dėmesys bus skiriamas sveikai mitybai, judėjimui ir alkoholio bei tabako vartojimo mažinimui. „Viešinimas duoda neblogų rezultatų, tad žmones sveikiau gyventi skatinsime per žiniasklaidos priemones. Vyriausybė šiai programai neskirs papildomų lėšų, todėl didžiausių rezultatų reikės pasiekti mažais finansiniais ištekliais“, – dėsto D.Matulionis.
Vis dėlto nevyriausybinių organizacijų atstovai abejoja, ar vien tokios priemonės pakeis situaciją, be to, J.Dapšauskas tvirtina, kad nei Sveikatos apsaugos ministerijai, nei Vyriausybei visuomenės sveikata nerūpi. Mat politikams kur kas svarbiau, kad nenukentėtų farmacijos, tabako ir alkoholio pramonė.