Dėl prieš dvi savaites Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų plenarinės sesijos teisėjų priimtos nutarties visi turintys, nepriklausomai nuo to, kada jį įgijo, didesnį nei 500 MGL turtą ir negalintys jo pagrįsti teisėtomis pajamomis turtų pradėti prastai miegoti.

Dar 2010 m. Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtinta atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą: gali grėsti ketveri metai laisvės atėmimo bausmė ir turto konfiskacija. Dabar LAT konstatavo, kad už neteisėtą praturtėjimą galės būti baudžiami ir tie asmenys, kurie neteisėtai praturtėjo dar iki įstatymo įsigaliojimo. Belieka tik spėlioti, ar prokurorai, po LAT nutarimo įgavę labai rimtą ir pavojingą ginklą kovai su korupcija, juo tinkamai pasinaudos.
Akivaizdu, kad šalies korupcijos mastas yra tiesiogiai susijęs su tam tikrų asmenų neteisėtu praturtėjimu. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą (BK 189(1) str.) leidžia valstybei naudoti dar vieną ir šį kartą labai efektyvią teisinę priemonę, kuria galima reikšmingai sumažinti korupcinių, turtinių, ekonominių, finansinių ir kitų savanaudiškų nusikaltimų ekonominį naudingumą bei patrauklumą, pakirsti pavienių asmenų ir nusikalstamų organizacijų potencialą daryti naujas nusikalstamas veikas, mažinti jų paplitimą ar valstybei daromą žalą. Toks įstatymas leidžia bausti asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas iš neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus.
LAT nutarė, jog tais atvejais, kai nustatytos bylos aplinkybės lemia teismo įsitikinimą, kad pajamos turimam turtui įsigyti ir pats turtas gauti iš nusikalstamos veiklos, ir turto savininkas tai žinojo ar galėjo žinoti, nepaisant to, kad turtas įgytas iki 2010 m. gruodžio 11 d., yra taikomas BK straipsnis dėl neteisėto praturtėjimo.
LAT pabrėžė, kad baudžiamojon atsakomybėm pagal BK 189(1) straipsnį traukiami tik asmenys, kurie neteisėtai įsigytą turtą turi įsigaliojus šiam įstatymui. Taigi įstatymo leidėjas susiejo įstatymo taikymą su normoje minimo turto turėjimu įsigaliojus šiam įstatymui, bet ne įsigijimo momentu. Šiame BK straipsnyje neteisėtas praturtėjimas yra trunkamojo pobūdžio, taigi nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, per kurį jis buvo daromas, tačiau kvalifikavimą lemia jo nutraukimo laikas.
Dar Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad baudžiamųjų įstatymų leidyboje, ypač kai yra kriminalizuojamos trunkamosios veikos, paprastai suformuluojamos šių normų įgyvendinimo tvarkos teisinės taisyklės. Taip daroma siekiant išspręsti probleminius klausimus, kurių gali atsirasti įgyvendinant naujas teisės normas. Įstatymų leidėjo neišspręsti teisės normų taikymo klausimai yra teismų praktikos objektas. Tai reiškia, kad juos gali spręsti bendrosios kompetencijos teismas, konkrečioje byloje priimdamas atitinkamą teismo aktą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.