Užsitęsusi žiema ne tik erzina šilumos išsiilgusius gyventojus, bet ir pridaro nemenkų materialinių nuostolių. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimundas Indrulėnas teigia, kad tikriausiai kelius valyti ir barstyti teks ilgiau nei įprastai, tad kelių priežiūros išlaidos šį sezoną padidės.

Skaičiuojama, kad sausio–balandžio mėn. tam papildomai teks skirti 20–25 mln.Lt. Metinės nuolatinės žiemos kelių priežiūros išlaidos šiemet sudarys pusę visų kelių priežiūrai skirtų lėšų. „Lėšos keliams prižiūrėti žiemą kol kas dar nesibaigs, tačiau jei kita žiema prasidėtų anksčiau ar būtų tokia pat sunki kaip ši, metų pabaigoje pinigų gali pritrūkti“, – pabrėžia R.Indrulėnas.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas irgi skaičiuoja neplanuotas tiesiogines ir netiesiogines sąnaudas. Kovo ir balandžio mėn. dėl papildomų darbų, susijusių su aerodromo parengimu skrydžiams (sniego išvežimui samdant rangovus, papildomai perkant chemines medžiagas dangų nuledinimui, transporto eksploatacijai), papildomai bus išleista apie 220 tūkst. Lt. „Turėjome ir netiesioginių sąnaudų: tenka budėjimo režimu pamainomis organizuoti darbuotojų darbą, dėl oro sąlygų atidėti suplanuotus darbus – aerodromo dangų ir statinių remontą, ženklinimą, šienaujamų teritorijų tvarkymą. Nusikels ir žiemos technikos konservavimo darbai, vasarinės technikos parengimas“, – vardija komunikacijos departamento vadovė Gabrielė Vasiliauskaitė.
Nerimas dėl nesitraukiančio šaltuko neaplenkia ir žemdirbių. Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko Andriejaus Stančiko, kol nenutirpo sniegas ir nepasirodė želdiniai, sunku spręsti apie nuostolius, tačiau matyti, kad kai kurie regionai jų neišvengs. Kokia žala bus padaryta žieminiams pasėliams, priklausys nuo to, kiek tam tikrose vietovėse buvo sniego ir kiek jo spėjo nutirpti. „Vietovėse netoli jūros šaltis pakenkė stipriai. Ūkininkai sako, kad žieminiai rapsai čia jau žuvę“, – teigia A.Stančikas.