Modernius vadybos metodus taikantys vadovai nesėdi kabinetuose apsistatę hierarchinės sistemos sienomis – jie dirba bendroje erdvėje su pavaldiniais, tiesiogiai bendrauja su įvairių grandžių darbuotojais, o norėdami pasisemti idėjų ir pajusti kompanijos pulsą netgi pasiryžta laikinai atsidurti su klientais dirbančių darbuotojų kailyje.

Popieriaus fabriko „Grigiškės“ generalinis direktorius Gintautas Pangonis maždaug kas antrą dieną išeina iš savo kabineto ir leidžiasi pasižvalgyti po gamybos cechus. Vadovas apžiūri, kaip einasi gamyba, šnekteli su darbuotojais. „Kai tik turiu galimybę, užsuku į gamybą – įdomu pažiūrėti, kaip dirba technika, žmonės. Jei neisi ir nežiūrėsi, nesuprasi, kas ir kaip vyksta“, – sako vadovas.
Technika besidomintis ir po parodas važinėjantis G.Pangonis nesigėdija ir prie staklių atsistoti, jei reikia parodyti darbuotojams, kaip sparčiau atlikti darbą. „Kartą užsukęs žiūriu, kad nauji darbuotojai, kurie buvo nepakankamai gerai apmokyti, ne taip daro – sakau, stokite ir pažiūrėkite, šitaip dirbti bus greičiau. Iš tikrųjų, kai parodžiau, daug greičiau darbas ėjosi. Iš gamybos cechų kartais grįžtu ir tepaluotomis rankomis, bet manau, kad tepalas mano rankoms nekenkia“, – juokauja vadovas.
Verslo valdymo konsultacijų įmonės “OVC Consulting” valdybos pirmininkas dr. Virginijus Lepeška tokį G.Pangonio vadybos stilių vadina vadovavimu vaikščiojant aplinkui (angl. “Management by walking around”) – tai toks būdas, kai žmonėms vadovaujama tiesiogiai su jais bendraujant. Šią koncepciją plačiai taikė bendrovės „ Hewlett-Packard“ vadovai 1970 m., o išpopuliarino Tomas Petersas ir Robertas Watermanas, parašę knygą ir atradę, kad tos įmonės, kurių aukščiausio lygio vadovai tiesiogiai bendrauja su darbuotojais ir klientais, sėkmingiau verčiasi už tas, kurių vadovybė laikosi atokiai. Tiesioginis bendravimas leidžia sumažinti biurokratiją komunikacijos procese.
“Gali bendrauti skambindamas, rašydamas elektroninius laiškus, nurodymus perduodamas per kitus vadovus, bet gali pats vaikščioti aplinkui, lankytis įmonėje ir susipažinti su situacija vietoje. Kai vadovas gerai pažįsta bendrovės vidų, jam lengviau reaguoti į problemas“, – pabrėžia V.Lepeška.
Vadybos konsultantai pastebi, kad Lietuvoje dar nedaug tokių vadovų, kurie pamina hierarchinę struktūrą ir iš savo kabineto aukštybių nusileidžia į žemiausių darbuotojų lygmenį. Pasak V.Lepeškos, jei paklaustume šimto generalinių direktorių, kada jie pastarąjį kartą lankėsi gamybinėse patalpose, paaiškėtų, kad didesnė pusė, jei ten ir užsuka, tai tik priešokiais.
„Tokia praktika Lietuvoje nėra labai dažna, vis dėlto nemaža dalis vadovų susikoncentravę ties skaičiais, ties santykiais su bendrovės išore ir ne visada randa laiko tai vidinei įmonės situacijai valdyti bei tikrajai lyderystei. Tikroji lyderystė pasireiškia tada, kai vadovas iš tikrųjų sugeba būti vedliu savo darbuotojams. Pažangūs vadovai, lyderiai supranta, kad reikia palaikyti ryšį su organizacija, su jos žmonėmis, įskaitant žemiausius hierarchinius lygius, nes koks tu lyderis, jei pats toli nubėgi, o visi kiti paskui nespėja“, – vaizdžiai lygina V.Lepeška.
Kita vertus, tendencijos ir Lietuvoje krypsta į gerąją pusę. Verslo konsultantai pastebi, kad vadovų, taikančių šiuolaikiškus vadybos metodus, pamažu daugėja – ir jau ne tik užsienio kapitalo įmonėse.

Vadovas, neturintis net darbo stalo

Nuolat jausti įmonės pulsą stengiasi ir prekybos tinklo „Norfos mažmena“ bei įmonės „Rivona“ vadovas ir pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis. Kai prieš porą metų D.Dundulio paklausėme, kada pastarąjį kartą lankėsi „Norfos“ parduotuvėje, išgirdome: „Šiandien“. Lygiai tokį pat atsakymą vadovas pateikė ir šįkart.
„Praktiškai nebūna dienos, kad neapsilankyčiau, nebent būnu išvykęs. Atvažiuoju į darbą anksčiau, o „Norfa“ šalia biuro, todėl malonu užeiti ir pasidairyti. Nelabai suprantu tokio vadovo, kuris sėdi prie stalo ir nemato, kas vyksta apačioje. Kai dirba mašinos, gali mažiau stebėti ir prižiūrėti, bet maisto mažmena remiasi žmonėmis, todėl tai labai svarbu“, – kodėl kasdien lankosi parduotuvėse ir sandėliuose, aiškina vadovas. Šių vizitų nauda – galimybė įsitikinti, kaip veikia vienas ar kitas sprendimas, pamatyti padarytas klaidas ir jas ištaisyti. D.Dundulis įpratęs pats įsitikinti, kas dedasi jo valdomose įmonėse, ir apie bėdas sužinoti iš pirmų lūpų, o ne laukti, kol informacija pasieks per hierarchines pakopas.
Kad šitaip elgtis naudingiau, yra pabrėžęs ir amerikiečių profesorius bei vadybos konsultantas Williamas E.Demingas. Profesoriaus tvirtinimu, laukdami, kol ateis patys darbuotojai, vadovai sužinos tik apie smulkias negandas, tad jei nori sužinoti apie didžiąsias problemas, turi eiti patys jų ieškoti – ir neretai jų pamatys ten, kur darbuotojai iš viso nesupras, jog tokių esama.
Telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas ne tik neturi atskiro kabineto, bet net ir savo darbo stalo.„Paprastai aš dirbu prie atostogaujančių kolegų stalų arba prie vieno iš turimų laisvųjų stalų. Kartais viename skyriuje sėdžiu kelias dienas ar savaites, kad geriau suprasčiau, kaip jiems sekasi, pajausčiau to skyriaus darbo atmosferą. Be to, taip aš visada esu šalia, kai žmonėms kyla idėjų ar klausimų. Taip kuriama daug geresnė komunikacija bendrovėje“, – įsitikinęs C.Robbinsas.

Degalinėje galite būti aptarnautas ir direktoriaus

Norėdami sužinoti klientų nuomonę ar pajusti, kaip jaučiasi žemiausių grandžių darbuotojai, kai kurie vadovai jau neapsiriboja ir apklausomis ar pašnekesiais. Šiandien ir Lietuvoje galime rasti ne vieną įmonę, kurioje įvairių grandžių vadovai – įskaitant ir generalinius direktorius – pasiryžta dieną kitą pabuvoti su klientais dirbančių darbuotojų kailyje.
Visai gali būti, kad paskambinę į LAWIN advokatų kontorą, pasikalbėsite ir savo klausimus išdėstysite ne administratorei, o vadovaujančiam partneriui Rolandui Valiūnui. Pasak V.Lepeškos, šis vadovas, norėdamas geriau pažinti klientų poreikius bei savo darbuotojų darbo specifiką, skiria laiko darbui firmos priimamajame ir kartais pats aptarnauja klientus – atsako į jų skambučius. O jei rugsėjo pabaigoje benziną pylėtės „Statoil“ degalinių tinkle, gali būti, kad jus aptarnavo degalinės operatoriaus uniformą vilkėjęs „Statoil Fuel&Retail Lietuva“ generalinis direktorius Giedrius Bandzevičius bei kiti šios įmonės vadovai.
„Statoil Fuel&Retail Lietuva“ personalo departamento direktorė Neringa Žilinskienė pasakojo, kad jau penkerius metus per įmonės gimtadienį rugsėjo 23 d. visi biuro darbuotojai vyksta į degalines. Tokia praktika taikoma ir daugelyje „Statoil“ įmonių kitose šalyse. „Tai mūsų vidinės kultūros dalis. Per įmonės gimtadienį tiek generalinis direktorius, tiek personalo darbuotojai, tiek administratorė važiuoja į degalines visoje Lietuvoje padėti kolegoms darbuotis – užsivelkame uniformas ir aptarnaujame klientus. Šis principas labai padeda mažinti atotrūkį tarp degalinių ir biuro darbuotojų, nes mūsų verslas išsibarstęs, sunku susirinkti. Be to, kiekvienas darbuotojas gali pabendrauti su klientais, pamatyti jų poreikius ir į procesus degalinėje pažiūrėti per savo prizmę – tai suteikia naujų idėjų, pamatai realią situaciją. Ši praktika veikia, nes mūsų pagrindinis verslas juk sukasi ne biure“, – kuo ši tradicija naudinga įmonei atskleidžia N.Žilinskienė.
Beje, įmonėje vadovai ir administracijos darbuotojai neapsiriboja viena darbo diena degalinėje per metus. Pasak N.Žilinskienės, prieš pradėdami dirbti ofise visi nauji darbuotojai tris dienas turi padirbėti degalinėje. Tokiu būdu siekiama atrinkti darbuotojus, kurie tinka mažmeninės prekybos verslui. „Nesvarbu, ar į darbą priimamas asistentas, ar aukščiausio lygio vadovas – įvadinė dalis turi būti degalinėje. Tad kartais nuvažiavęs kaip klientas į degalinę ir neatskirsi, ar tualetą valo operatorius, ar degalinių departamento direktorius“, – aiškina N.Žilinskienė.
Toks pat principas taikomas ir “Bitė Lietuva” įmonėje – kiekvienas naujas darbuotojas tris savaites su darbu “Bitėje” susipažįsta dirbdamas skambučių centre, skirtinguose salonuose. O dabartiniai įmonės darbuotojai skambučių centre apsilanko ir klientams skambina bent kartą per metus – tokią praktiką turėjo ir „Bitė Lietuva” vadovas C.Robbinsas.
Modernius vadybos metodus ima atrasti net valstybinių įmonių vadovai. Nusižiūrėjusi nuo Skandinavijos šalių, „Lietuvos pašto“ vadovybė gegužės 10 d. įmonėje surengė „Lojalumo dieną“, kai vadovai vienai dienai perėmė savo darbuotojų vaidmenis. Pavyzdžiui, „Lietuvos pašto“ generalinė direktorė Lina Minderienė visą dieną praleido dirbdama su laiškininku ir aptarnaudama „Verslo trikampyje“ įsikūrusias įmones – padėjo pristatyti prenumeratą, laiškus, iš įvairių įmonių surinko siunčiamą korespondenciją ir kitas siuntas. Kiti vadovai dirbo pašto skyriuose klientų aptarnavimo specialistais, laiškininkais, skirstytojais.
Kaip informavo „Lietuvos paštas“ atstovė Aurelija Jonušaitė, ateityje „Lojalumo dienas“ planuojama rengti kiekvieną mėnesį. Pirmą kartą „Lojalumo dienoje“ dalyvavo aukščiausio lygmens įmonės vadovai, antrą kartą – regionų, grupių vadovai. O šiuo metu ruošiamasi trečiajai „Lojalumo dienai“, kurios metu darbo vietas pakeis įmonėje dirbantys projektų vadovai.
Verslo konsultacijų bendrovės “Primum Esse” direktorė, vadybos konsultantė Solveiga Grudienė pabrėžia, kad tokia praktika ypatingai daug naudos ir aiškesnį supratimą apie įmonę suteikia vadovams, kurie iki aukščiausio karjeros laiptelio kopė kitoje įmonėje. Be to, tokie metodai teigiamai veikia darbuotojus, į kurių vaidmenį vadovai bando įsijausti. „Tiesioginio darbo su klientais pareigybių darbuotojai, matydami, kad vadovai domisi jų darbo specifika, tai labai vertina. Tai akivaizdus pavyzdys, kad vadovybė ne „nuleidžia“ sprendimus, bet renka informaciją iš tiesiogiai su klientais dirbančių darbuotojų. Tokie veiksmai vadinami apverstąja piramide. Jei visi įpratę prie hierarchinės piramidės, kai informacija teka iš viršūnės žemyn, tai šiais atvejais viršuje atsiduria klientas, tiesiogiai su jais dirbantys žmonės, o vadovams informacija leidžiasi iš plačiųjų masių“, – lygina S.Grudienė.
Tad neveltui šią praktiką taikantys vadovai pastebi, kad žemiausios grandies darbuotojai tampa atviresni, iniciatyvesni, drąsiau reiškia savo nuomonę.