"Moters savaitgalio" archyvas

Negi neaišku – tik po širdimi mažylį nešiojusios mamos moka teisingai pačiūčiuoti ir pacaksėti, kad kūdikis nurimtų. Gal to išmoktų ir tėčiai. Jeigu, aišku, jiems kas nors leistų… Tad žinokime – kuo daugiau namie apžioja mama, tuo labiau į kampą traukiasi tėtis.

Dažnai mamos skundžiasi, kad naujai iškeptas tėtis nė kiek jai nepadeda, nesidomi kūdikio raida ir pasimeta, vos tik yra paprašomas pabūti su mažyliu. Vienaip ar kitaip su šia problema yra susidūrosios beveik visos šeimos. Ir daugeliu atvejų būtent mamos kliudė tėveliui ir mažyliui užmegzti pilnaverčius santykius. O megsis jie ne kažkada, tolimoj ateity, kai abu galės spardyti kamuolį, o dabar – kai maža kojytė vos telpa į delną.

Leiskite artimiau susipažinti

Dar ligoninėje, pirmomis gyvenimo akimirkomis. Jauniems tėčiams žiauriai rūpi naujagimis. Tačiau vienas dalykas domėtis, kitas – be smalsumo dar ir rūpintis juo. Labai dažnai tėčių norą pabendrauti su mažuoju sūneliu ar dukryte “užmuša” žinojimas, kad reikės prasibrauti pro neįveikiamą “patyrusių ir visažinių” moterų (močiučių, mamos draugių ir t.t.) užkardą. O jeigu vyras dar nelabai pasitiki savimi šioje srityje, jis pasistengs pabėgti į kitą sritį, kurioje jausis kompetetingas ir svarbus.

Neatsisakykite vyro pagalbos

Ypač jei jis pats nori ir siūlo, nors nežino kaip. Dažnai moterys nukerta geras vyro intencijas  vien dėl to, kad jis neturi tam patirties, o ji pati padarys tą patį greičiau ir geriau. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip sutaupysite laiko. Tačiau kelios sutaupytos minutės ar valandos apkars, nes vėliau daug daugiau laiko graušitės dėl “nejautraus ir vaiku nesidominčio” vyro. Mamos pačios turi žinoti, kad joms atiduoti dalį atsakomybės tėčiams yra sunkiau, nei šiems ją prisiimti.

Aptarkite vyro šeimos modelį

Pakalbėkite apie jo vaikystę ir jo tėvą. Kiek šis buvo svarbus vyro gyvenime ir ką jis norėtų daryti kitaip nei tėvas. O svarbiausias klausimas – kokiu tėveliu jis norėtų būti savo atžalai. Jei žmonos ir vyro požiūriai į tėvystę labai skiriasi, nereikia iš to daryti tragedijos, nes teorija nuo praktikos labai skiriasi. Psichologai turi terminą ”šeimos scenarijus”, t.y. vaikai dažnai elgiasi pagal tokį modelį, kokio išmoko iš tėvų. Tad jei sutuoktinio šeimoje vyras  į vaikus atkreipdavo dėmesį tik tuomet, kai atsirasdavo rimtų problemų, vadinasi, teks įdėti nemažai pastangų, kad santykiai ”vaikas – tėtis” būtų artimesni, net jei problemomis nekvepia. Kai du žmonės šeimoje įsisąmonina elgesio modelius (kartais pasitelkę specialistų pagalbą), tuomet galima šeimos scenarijų paredaguoti ir nekartoti tų pačių klaidų.

Palikite erdvės kūrybiškumui

Ar jums patinka gauti detalius nurodymus, kad ir iš mamos? Tikriausiai ne, nors kartais atrodo patogu. Tai kodėl reiktų viską nurodinėti vyrui? Jei paliekate kuriam laikui vyrą su mažyliu, aptarkite su juo tik svarbiausius dalykus (pamaitinti, paguldyti, pasivaikščioti lauke ir pan.), o smulkmenas palikite išspręsti jam pačiam. Nesistenkite situacijos apkrauti nereikšmingomis detalėmis. Pirma, jos sunkiai įsimenamos, antra, paverčia situaciją rutina ir gali nutikti taip, kad tėčio laikas su mažyliu išsitęs į iki begalybės laukiant, kada gi grįš viršininkė. Geriausia, ką mama gali padaryti, tai būti nuolat pasiekiama, jei tėčiui iškiltų vienas ar kitas klausimas. Aišku, jei tėtis su mažyliu pasilieką pirmą kartą ir visai nežino, kur sudėti reikalingi daiktai ar kaip pašildyti maistelį, tuomet klausimų mamytei bus kur kas daugiau. Tačiau pirmieji kartai paprastai nebūna labai ilgi ir netrunka ilgiau dviejų trijų valandų.

Neperimkite iniciatyvos

Suteikite vyrui galimybę savarankiškai kurti vystymo ar auklėjimo programą ir sėkmingai ją įgyvendinti. Pvz., jeigu tėtis sugalvojo, kad reikia išmokyti mėnesio kūdikį plaukioti, ir viską daro, kad tai įgyvendintų, nereikia to padaryti už jį. Patikėkite, jeigu mama pati imsis iniciatyvos, paskambins draugei, sužinos visas smulkmenas, užrašys mažylį ir susitars su kineziterapeutu, o po to smulkiai išdėstys vyrui, kur jam reikės eiti su kūdikiu ir ką pasiimti, o gal ir dar blogiau – pranešite jam, kad jau pati buvote su kūdikiu baseine, vyras gali įsižeisti ir dar ilgai nesivarginti ką nors siūlydamas.

Negelbėkite!

Paprasčiau tariant, jeigu mamytė jau patikėjo tėčiui įvykdyti tam tikrą užduotį, tegul  kantriai stebi, kaip jis tvarkosi. Didelė klaida, kai žmona neiškentusi įsikiša. Tarkime, įpareigojote vyrą užmigdyti mažylį, o po kurio laiko neišlaikiusi atbėgate iš kito kambario,  atimate vaikelį iš tėčio bei pritaikote savo migdymo metodiką. Reikia pasitikėti ir tėveliu, nes jis turi savo metodus ir jie nėra blogesni nei mamytės (o jei dar neturi – kaip kitaip jam juos atrasti?). Tegu jie iš pirmo žvilgsnio ir nėra tokie efektyvūs, bet juk negalite žinoti, ar nepatinka mažyliui. Pirmą kartą nepavykus, nereikia tėčio nurašyti. Ne be reikalo sakoma, kad nėra nieko, kas nepavyktų  iš trečio karto.

Jolanta Kristanaitytė

“Moters savaitgalis”