Šeiminės padėties neatskleidžiančios pavardės Lietuvoje plačiai nepaplito – jomis susigundo apie 10-15 proc. nuotakų, rašo “Lietuvos žinios”.

Tėvai tokias pavardes, anot dienraščio, parenka vos 1 proc. mergaičių.

Neutraliomis vadinamos moterų pavardės, pavyzdžiui, Baronė, Butkė ir kt., Lietuvoje įteisintos nuo 2003-iųjų. Daugumą besirenkančiųjų tokias pavardes sudaro jaunos, išsilavinusios miestietės. Laužyti senas tradicijas mažiau linkusios atokesnių rajonų gyventojos.

Tokias pavardžių formas 2003-iaisiais įteisinusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) nemažai kritikos sulaukė lygiai prieš metus, kai 2010-ųjų balandį viešu kreipimųsi į tuometį Seimo pirmininką Arūną Valinską tokią pavardžių darybos tvarką bandė sukritikuoti bei prašė ją uždrausti nemažai krašto kalbininkų ir kitų sričių specialistų. Jie teigė, kad neutralios moterų pavardės skamba paniekinamai ir diskredituoja net pačią lietuvių kalbą. Tačiau kreipimosi autoriai liko neišgirsti.

VLKK pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė teigė, jog komisijos nariai iki šiol nesižavi minėta pavardžių daryba, tačiau negali neatsižvelgti į teisinius, psichologinius ir socialinius tokios praktikos aspektus.

Kreipimąsi dėl neutralių pavardžių darybos uždraudimo pasirašiusi etnologė Gražina Kadžytė, paklausta, ką dabar mano apie tokias pavardes, sakė: “Suprantu, kad kiekvienas savaip kvailioja, tad tegul kvailioja toliau.”