Paskelbtas valstybės neutralumas nėra saugumo garantas. Tą puikiai supranta Šveicarija – unikalios karinės sistemos valstybė. Kiekvienas vyras čia turi atlikti karinius mokymus, o būdamas juose gauna ginklų, kuriuos saugo namie. Apie Šveicarijos karinę sistemą ir ginklų laikymo politiką „Veidas“ kalbasi su buvusiu Lietuvos generaliniu konsulu bei nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Šveicarijoje Vytautu Plečkaičiu.

VEIDAS: Viena iš versijų teigia, kad net Adolfas Hitleris Antrojo pasaulinio karo metais pabūgo pulti Šveicariją dėl jos unikalios karinės sistemos. Kokia ji yra dabar?

V.P.: Šveicarijoje maždaug 5 proc. kariuomenės sudaro profesionalai, kurie rengia kareivius, juos prižiūri ir apmoko. Visa kita kariuomenės dalis – visi šalies vyrai, privalantys atlikti karinę tarnybą. Nuo jos asmenį galima atleisti tik tuomet, kai pripažįstama, kad žmogus yra psichiškai nesveikas. Kitose valstybėse būna atvejų, kai nuo privalomosios tarnybos atleidžiami tie, kurie laikosi tam tikrų principų, pavyzdžiui, religinių. Tačiau Šveicarijoje tai ne pasiteisinimas. Net jei žmogus čia yra atleidžiamas, jis pats arba kas nors už jį turi sumokėti, kad tarnybą vietoj jo atliktų kitas žmogus. Taigi kokiu nors būdu būtina prisidėti prie kariuomenės išlaikymo ar tarnavimo joje. Karinę tarnybą turi atlikti visi vyrai iki 35 metų, nepaisant to, ką jie dirba, – karo prievolę atlieka ir įmonių savininkai, ir bankininkai, ir kiti.

Kita vertus, dar 1815 m. tarptautinės Europos bendruomenės buvo priimtas sprendimas Šveicariją pripažinti neutralia valstybe. Ir to neutralumo principo laikomasi jau beveik 200 metų. Nepaisant to, Šveicarija skiria didelį dėmesį savo ginkluotosioms pajėgoms.

VEIDAS: Šveicarijai saugumą garantuoja šis ilgametis neutralumo principas. Tad kokios priežastys lemia, kad ji vis tiek taip akcentuoja šalies gynybą ir kiekvienas jos pilietis visuomet turi būti pasirengęs ginti savo valstybę?

V.P.: Neutralumas yra tik teisinė bazė. Pamename, kad neutralia valstybe Antrojo pasaulinio karo išvakarėse buvo pasiskelbusi ir Lietuva, tačiau neutralumas buvo sulaužytas, nes didžiosios valstybės jo nesilaikė. Šveicarijos neutralumas yra garantuotas, tačiau ji vis tiek apsidraudžia savo kariuomene ir piliečiais. Galima sakyti, kad ji yra dvigubai saugi. Net dabar, kai Šveicarija yra apsupta taikių valstybių, ji vis tiek nemažina kariuomenės pajėgumo bei jai skiriamo biudžeto, kuris sudaro 6–7 proc. šalies BVP.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje