Daugumos sektorių atstovų apklausos rodo, kad artimiausiu metu tikimasi kainų didėjimo. Tai nėra geros naujienos šalies ekonomikai.

Lūkesčiai ekonomikoje dažnai reiškia daugiau nei esama padėtis. Tuo galėjome įsitikinti tiek ekonomikos klestėjimo laikotarpiu, kai būsto kainų kilimo lūkesčiai paskatino nemažai šalies gyventojų įsigyti turto, dažnai neįvertinant savo galimybių už jį sumokėti. Kainų ir paklausos didėjimo lūkesčiai paskatino ir statybų bendroves bei kitas įmones investuoti į įrenginius, statyti pastatus, nevertinant šalies gyventojų poreikių ir perkamosios galios, atsižvelgiant tik į jų (neracionalius) norus.

Nuo realybės atitrūkę lūkesčiai ilgesniu laikotarpiu gali sukelti didelių problemų, ir ši taisyklė tinka ne tik teigiamiems, bet ir neigiamiems lūkesčiams – tą puikiai parodė pastarasis ekonomikos nuosmukis, kurio metu namų ūkių vartojimas susitraukė daug daugiau, nei sumažėjo jų disponuojamos pajamos. Dėl neigiamų lūkesčių dauguma namų ūkių sumažino vartojimą ir pradėjo daugiau taupyti, net jei jų pajamos nesumažėjo. Panašiai elgėsi ir įmonės – esant neapibrėžtumui dėl jų gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų paklausos šalyje ir užsienyje, jos minimizavo gamybą bei investicijas.

Akivaizdu, kad visais ekonominio ciklo laikotarpiais vienas pagrindinių ekonomikos augimo variklių yra lūkesčiai, todėl jų vertinimas ir valdymas – itin svarbi užduotis.

Lietuvos ekonominių vertinimų rodiklis 2009 metų viduryje pasiekė žemiausią tašką nuo tada, kai jį 2002-aisiais pradėjo skaičiuoti Statistikos departamentas. Šis rodiklis apibendrina pagrindinių ekonomikos sektorių – pramonės, statybos, mažmeninės prekybos, paslaugų ir vartotojų lūkesčius, o jo reikšmė kinta nuo –100 iki +100. Teigiama reikšmė rodo, kad rinkoje yra daugiau optimistų nei pesimistų, o neigiama rodiklio reikšmė rodo neigiamai situaciją ir perspektyvas vertinančiųjų persvarą. Ekonomikos dalyvių lūkesčiai sparčiau gerėti pradėjo jau 2010-ųjų pradžioje, tačiau tebėra neigiamoje zonoje, jų lygis panašus kaip ir ekonominio nuosmukio pradžioje.

Blogiausiai ekonominės situacijos perspektyvos vertinamos statybų sektoriuje, tačiau šio sektoriaus, kaip ir mažmeninės prekybos, įtaka bendram ekonominių vertinimų rodikliui yra maža. Nuo žemiausio taško 2009-ųjų balandį, kai jo reikšmė buvo lygi –84 (kurią galima apibūdinti kaip “blogiau nebūna”), iki praėjusių metų vidurio statybų sektoriaus pasitikėjimas pakilo iki –24. Šiam kilimui nemažai įtakos turėjo viltys suaktyvinti veiklą prisijungiant prie daugiabučių renovacijos proceso, tačiau tam neįvykus pasitikėjimas staiga vėl sumažėjo. Šių metų pradžioje statybų sektoriaus lūkesčiai pradėjo gerėti, tačiau mažai tikėtina, kad jie dar šiemet pasieks teigiamą zoną.

Pramonės sektoriaus pasitikėjimas pamažu didėjo nuo 2010 metų pradžios – nuo tada, kai pradėjo atsigauti Lietuvos eksportas. Nepaisant įspūdingo pramonės atsigavimo praėjusiais metais (paskutinio ketvirčio rezultatai tik šiek tiek prastesni nei klestėjimo laikotarpiu pasiekti rekordai), pramonės pasitikėjimo rodiklis yra vis dar neigiamoje zonoje. Tačiau šiame sektoriuje prognozuojamas darbuotojų skaičiaus, eksporto ir gamybos apimčių didėjimas.

Mažmeninės prekybos sektoriaus lūkesčiai antroje praėjusių metų pusėje jau buvo teigiami, tačiau šių metų sausį smarkiai krito (nuo +5 iki –20) – maždaug tokiais tempais, kokius matėme krizės įkarštyje. Akivaizdu, kad rudenį pradėjus atsigauti prekybai dauguma šio sektoriaus atstovų tikėjosi ir itin geros kalėdinės prekybos, kuri vėliau nuvylė.

Dauguma apklaustųjų užsimena apie per dideles atsargas ir mažesnius užsakymus artimiausiais mėnesiais. Mažmeninė prekyba šiemet augs, tačiau jos augimo greitis neprimins pastaruoju metu stebėtų pramonės atsigavimo tempų.

Tik paslaugų sektoriaus dalyviai nesitiki kainų didėjimo arba net prognozuoja tam tikrų paslaugų kainų mažėjimą artimiausiu metu, o – pramonės, prekybos, vartotojų ir net statybos atstovų apklausos rodo, kad artimiausiu metu tikimasi kainų didėjimo. Tai nėra geros naujienos šalies ekonomikai. Nieko baisaus, kai vienkartinį kainų šuolį sukelia išoriniai, nuo mūsų nepriklausantys veiksniai, tačiau kai nuolatinę ir nevaldomą kainų bei atlyginimų kilimo spiralę įsuka infliacijos lūkesčiai, tai jau daug pavojingesnis reiškinys, galintis turėti neigiamos įtakos tvariam ekonomikos atsigavimui.

Verta atkreipti dėmesį, kad kitų Europos šalių kontekste Lietuvos vartotojų lūkesčiai yra labai maži – net ekonomikos klestėjimo laikotarpiu, kai metinis pajamų didėjimas buvo dviženklis, o nedarbas beveik neegzistavo, vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo tik šiek tiek didesnis už nulį. Tam įtakos turi ir sovietinė praeitis (kai neigiamos naujienos buvo tabu), ir išskirtinis žiniasklaidos dėmesys neigiamoms naujienoms, ir politinė aplinka, kuri mūsų šalyje yra nuolat persmelkta tariamos ir tikros korupcijos skandalų, grasinimų interpeliacijomis bei tuščių pažadų. Sekantiems naujienas ir besidomintiems politiniu gyvenimu sunku teigti, kad ekonominę aplinką jie vertina gerai, o perspektyvas – dar geriau.

Nepaisant to, galima prognozuoti, kad šiemet lūkesčiai ir toliau gerės, o ekonominių vertinimų rodiklis turėtų įgauti teigiamą reikšmę. Didžiausią įtaką tam turės klestėsianti pramonė, atsigaunanti mažmeninė prekyba ir šiek tiek geriau besijaučiantys vartotojai. Mažėjant valdžios sektoriaus išlaidoms, dažnai pamirštama, kad ekonomikai teigiamą postūmį gali padaryti ir teigiami kitų rinkos dalyvių lūkesčiai, kuriuos smarkiai veikia politinė aplinka.Oponuojantiems, grasinantiems, apokalipsę pranašaujantiems politikams bent kartais vertėtų nusišypsoti ir patylėti – kalbomis sotus nebūsi, bet (kitų) alkį padidinti gali.