"Veido" archyvas

Vasara ne tik atradimų, bet ir bėrimų metas

Toks įspūdis, kad įsibėgėjus vasarai tie mūsų mažieji ima kasytis tiesiog… nuolat. Ir nebūtinai kaltinti reikia uodus. Dėl bėrimų tėveliai su mažyliais dažnai mina poliklinikos slenkstį. Kad visiems būtų ramiau ir aiškiau, pateikiame keletą bėrimo priežasčių.

Alergija saulei

Kaip atrodo. Neretai mažylį, net ir trumpai palaksčiusį saulėkaitoje, išberia. Ant veido atsiranda paraudimų, gali atsirasti egzemą primenantis bėrimas – oda parausta, joje iškyla smulkių mazgelių, pūslyčių. Pažeistą vietą peršti, niežti, jaučiamas deginimas, gali net pradėti šlapiuoti.

Tai gali būti alergija saulei, kuri pasireiškia gana įvairiai. Dėl ko ji atsiranda, iki galo nėra aišku, tačiau manoma, kad kaltas imuninis saulės netoleravimas: veikiant saulės spinduliams odos paviršiuje susidaro naujų antigenų, nuo kurių mažylio imuninė sistema ima gintis, gamindama antikūnus – imunoglobulinus E. Šie iš odos ląstelių išlaisvina histaminą ir kitas medžiagas, sukeliančias odos paraudimą, niežulį ar bėrimą. Beje,    kartais bėrimai ir niežulys būna smarkesni tose vietose, kurias saulės spinduliai pasiekia rečiau.

Ką daryti? Jei vaiko oda jautri saulei, pakanka ja nepiktnaudžiauti ir atidžiai pasirinkti apsaugines priemones, kurios sulaikytų ultravioletinius spindulius. Vaikams patariama rinktis priemonę, kurios SPF kuo didesnis (30–60). Niežuliui mažinti galima naudoti tepalą su mentoliu – įtrintas į odą jis šaldo, ramina sudirgintas nervų galūnėles ir pažeistą odą, mat pasižymi nuskausminamuoju poveikiu. Padės ir vėsūs kompresai su medetkomis ar ąžuolo žieve, tinka ir pavilgai su linų sėmenų nuoviru.

Išbėrimas pūlinukais

Kaip atrodo. Iš pradžių atsiranda raudona dėmelė, vėliau – plokščia pūslelė, kuri virsta pūlinuku, o per vieną dvi dienas, skysčiui ištekėjus, susiformuoja storas gelsvas šašas, primenantis medų. Dažniausiai beria aplink nosį, burną, lūpų kampus, rečiau bėrimas išplinta per visą veidą, ant galvos, kaklo, rankų. Vaikas gali karščiuoti, blogai jaustis, neturėti apetito, jį gali kamuoti niežulys ir skausmas.

Tai gali būti užkrečiamoji impetiga (pūlinėlinė) – dažna paviršinių odos sluoksnių vaikų infekcinė liga, sukeliama streptokokų, stafilokokų ar abiejų kartu. Šios bakterijos patenka pro pažeistą odos paviršių, įgėlus vabzdžiams, kai odelė nebuvo tinkamai dezinfekuota. Stafilokokas sparčiai plinta per pūslelių skystį, todėl reikėtų, kad mažylis vengtų kasytis bėrimus. Niežulį gali palengvinti “Psilobalsam” ar “Fenistil” gelis. Neužmirškite, kad ligoniukas gali užkrėsti kitus vaikus, todėl jį geriau palaikyti namie.

Ką daryti? Impetiga gydoma vietiniais antibiotikais ar dezinfekuojamaisiais tepalais. Jei negerėja, po trijų dienų aplink bėrimą atsiranda paraudimas, patinimas ar ima labiau skaudėti – nedelsdami skambinkite gydytojui, nes greičiausiai prireiks geriamųjų antibakterinių preparatų.

Kaltininkai – augalai

Kaip atrodo. Ant įvairių neuždengtų vietų (veido, plaštakų, kojų) atsiranda patinimų ir paraudimų, smulkių niežtinčių bėrimų ar net nudegimą primenančių pūslių, kurios išsidėsto linijomis ar juostomis. Pūslėms plyšus atsiranda erozijų, vėliau pasidengiančių šašais. Bėrimams išnykus lieka pigmentinių dėmelių.

Tai gali būti augalų ir šviesos sukeltos odos ligos (fitofotodermatozė). Vasarą vaikų visur pilna, lygiai kaip ir įvairiausių gėlių, krūmų ar žolynų. Kai kuriuose jų yra vadinamųjų furokumarinų, kurie kartu su augalų sultimis patekę ant odos padidina jautrumą saulės spinduliams ir gali sukelti nudegimus arba dermatitą. Bijoti reikia rūtų, dobilų, daugelio patvorių žolių, garšvų, narcizų, tulpių, lelijų ir kt. Beje, pavojingos gali būti ir daržovės – burokai, salierai, pomidorai, pastarnokai, gelsvės, petražolės…

Ką daryti? Pirmiausia odą reikia nuplauti vėsiu vandeniu, o po to tiktų tepalai su alergiją mažinančiomis medžiagomis. Jei oda labai stipriai pažeista, gali prireikti stipresnių hormoninių tepalų, kartais net su antibakterinėmis medžiagomis (slopinamas odos uždegimas), o kartu skiriama ir geriamųjų alergiją mažinančių vaistų. Būtų gerai išsiaiškinti ir įsidėmėti augalą kaltininką ir ateityje jo vengti.

Po antklode kanda!

Kaip atrodo. Maži raudoni gumbai iki 1 cm skersmens su kraujingu taškeliu viduryje. Niežti ir skauda. Dažniausiai bėrimas atsiranda po nakties. Ant patalynės matosi raudonų kraujo lašelių.

Tai gali būti blakių įkandimai. Patalyninė blakė – greitai ropojantis naktinis vabzdys, kuris turi išvystytą uoslę. Gyvis dieną slapstosi po tapetais, įvairiose sienų, lubų, baldų plyšiuose, čiužinių klostėse, tarp knygų. O naktį susiranda auką… Blakė į žaizdelę įleidžia savo seilių, turinčių odą erzinančių ir kraują konservuojančių savybių, neleidžiančių jam krešėti.

Ką daryti? Įkandimai dažniausiai užgyja per savaitę ar dvi. Tačiau jei vaikas kasosi, gali odą užkrėsti ir tuomet gali prireikti net vietinių antibiotikų. Niežulį sumažinti padės antihistamininiai tepalai ar geriamieji preparatai. Nutinka, kad šių nemalonių gyvių būna per atostogas nuomojamuose būstuose, netgi viešbučiuose. Pastebėjus juos reikėtų pranešti viešbučio administracijai.

Mažiausiai tikėjomės vėjaraupių

Kaip atrodo. Galvos, veido, rankų, kojų odoje ir kartais net gleivinėse atsiranda rausvų dėmelių, kurios greitai virsta spuogeliais. Šie, nepraėjus nė parai, virsta pūslytėmis, pripildytomis skysčio. Aplink pūslytes paprastai būna raudonas laukelis. Per kelias dienas pūslytės sudžiūsta ir virsta šašais.

Tai gali būti vėjaraupiai, kuriuos sukelia virusas, priklausantis Herpes virusų šeimai. Virusas plinta oro lašeliniu keliu, į mažylio organizmą patenka per akių, nosies, burnos gleivines. Pirmieji ligos požymiai pasireiškia praėjus 10–20 dienų po užsikrėtimo. Svarbu žinoti, kad likus dviem dienoms iki išbėrimo ligoniukas jau gali užkrėsti kitus. Iki išberiant mažylis gali karščiuoti, blogai jaustis.

Ką daryti? Ligos pradžioje, ypač jei ligos eiga sunki, vaikams duodama antivirusinių vaistų (acikloviro). Jokiu būdu negalima leisti mažyliui kasytis bėrimų (patariama tepti odą antihistamininiais niežulį mažinančiais tepalais), odos pažeidimus būtina dezinfekuoti, reikia dėvėti švarius, gerai išlygintus drabužius, miegoti švarioje patalynėje, mažylį būtina kasdien prausti.

Vaistai padidina jautrumą saulei

Kaip atrodo. Vartojant įvairius vaistus oda pažeidžiama tik tose vietose, kurias švitino saulė. Odoje atsiranda į dilgėlinę panašių bėrimų. Nutraukus vaistų vartojimą odos jautrumas saulės spinduliams po kurio laiko pranyksta.
Pagalvokite, ar vaikas negeria kokių nors vaistų, – kai kurios juose esančios medžiagos padidina jautrumą saulei ir net neilgas buvimas joje gali sukelti stiprią odos reakciją. Šių medžiagų yra ne tik vaistuose (pvz., antibiotikuose, išoriškai vartojamuose tepaluose, vaistuose nuo grybelio ir kai kuriuose raminamuosiuose), bet ir parfumeriniuose aliejuose, audinių skalavimo priemonėse, dietinių produktų saldikliuose.

Ką daryti? Kol geriami vaistai, įjautrinantys odą saulės spinduliams, reikia mažyliui paprasčiausiai neleisti būti saulėje. Renkite jį lengvais šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis, veiduką denkite plačiakraštėmis skrybėlaitėmis ar kepurėmis su snapeliu. Lengvos medikamentinės alerginės reakcijos praeina be gydymo, bet atsiradus bėrimų patariama nebevartoti juos galėjusių sukelti vaistų.