Praėjusią savaitę paskelbti penki iš šešių 2011 metų Nobelio premijos laureatų, kurių atradimai įrodė dėsnius, anksčiau laikytus neįmanomais ar sunkiai įtikimais.

Nors tradiciškai Nobelio premijų teikimo ceremonija vyks gruodžio 10 dieną, šių apdovanojimų laureatai paskelbti praėjusią savaitę. Šiais metais teikiamų Nobelio premijų dydis – 10 mln. Švedijos kronų, arba beveik 3,8 mln. litų, tačiau daugeliui mokslininkų svarbiausi yra ne pinigai, o suteikta didžiulė garbė ir jų darbų pripažinimas.
Kaip ir kiekvienais metais, apdovanojimai skiriami už ypač reikšmingus mokslinius atradimus, apvertusius daugelį mokslo sričių aukštyn kojomis bei atvėrusius naujas progreso galimybes. Tiesa, kaip ir kiekvienais metais, paskelbus laureatus kyla aštrių diskusijų ir šiokių tokių netikėtumų.

Pirmą kartą Nobelio premija bus įteikta po mirties

Pirmoji Nobelio premija paskelbta praėjusį pirmadienį už laimėjimus fiziologijos ir medicinos srityje. Ji atiteko trims mokslininkams – Ralphui Steinmanui už dendritinių ląstelių atradimą ir jų vaidmens įgytam imunitetui supratimą bei Bruce’ui A.Beutleriui ir Julesui A.Hoffmannui už jų laimėjimus tiriant įgimto imuniteto aktyvavimą. Likimo ironija, tačiau R.Steinmanas, kurio darbai stipriai prisidėjo prie kovos su vėžiu, taip ir nesužinojo gavęs Nobelio premiją. Mokslininkas mirė nuo kasos vėžio, likus trims dienoms iki laureatų paskelbimo.
Nobelio fondo įstatuose teigiama, kad premija negali būti suteikiama mirusiam mokslininkui, o toks atvejis yra pirmas premijų teikimo istorijoje. Vėliau premiją teikiantis komitetas pasitarė ir patikslino, kad jei mokslininkui buvo paskirta premija, bet jis mirė prieš gaudamas ją, tada apdovanojimas turi išlikti – tad R.Steinmannui jis įteikiamas po mirties.
Visi trys medicinos premiją pasidaliję mokslininkai atliko dviejų žmogaus gynybinių linijų – įgimto bei įgyjamo imuniteto tyrimus, o jų rezultatai stipriai į priekį pastūmėjo infekcijų, uždegiminių ligų ir vėžio gydymą. R.Steinmanas dar 1973 m. atrado dendritines ląsteles ir išsiaiškino, kad jos aktyvuoja specialius kūnelius, kurie savo ruožtu priverčia organizmą gaminti ląsteles, naikinančias ligos ar užkrato svetimkūnius.
O 1995–1998 m. B.A.Beutlerio ir J.A.Hoffmanno atlikti tyrimai leido geriau suprasti, kaip veikia įgimta imuninė sistema, kokie genai yra atsakingi už jos vystymąsi, kaip imuninė sistema kovoja su svetimkūniais ir kodėl, sutrikus šiai sistemai, žmonės būna labiau linkę sirgti uždegiminėmis ligomis.
Nobelio premija už laimėjimus fizikos srityje skirta taip pat trims mokslininkams – Saului Perlmutteriui, Brianui P.Schmidtui ir Adamui G.Riessui. Jie, stebėdami supernovų sprogimus, įrodė, kad visata plečiasi vis greičiau. Šių fizikų stebėjimų rezultatai ir išvados buvo paskelbtos 1998 m. ir stipriai sukrėtė kosmologijos mokslą.
Dvidešimtame amžiuje daugelio kosmologų pripažinta visatos atsiradimo teorija teigia, kad visata atsirado prieš mažiau nei 14 mlrd. metų įvykus Didžiajam sprogimui. Pagal šią teoriją, visata plečiasi dėl šio sprogimo suteikto didžiulio energijos kiekio. Iki pat 1998 m. buvo manoma, kad gravitacijos traukos jėga po truputį kompensuos plėtimąsi. Iš to sekė dvi išvados: kad ilgainiui visata pasieks tam tikrą pusiausvyrą ir nustos plėstis arba pradės trauktis dėl vis didėjančios gravitacijos įtakos. Tačiau šių metų Nobelio premijos laureatų atlikti supernovų sprogimų stebėjimai įrodė, kad kosmoso plėtimasis ne lėtėja, o greitėja.
Kas verčia visatą vis greičiau plėstis, mokslininkai tik spėja. Pagal dabar pripažįstamą teoriją, tai gali būti šiuolaikiniais prietaisais neužfiksuojama energijos forma, vadinama tamsiąja energija. Remiantis šia teorija, tamsioji energija kartu su tamsiąja materija sudaro apie 95 proc. visos visatos, o mums pažįstama medžiaga ir energija – tik 5 proc. Tai reiškia, kad žmonės neturi žalio supratimo, kas sudaro visatą, ir daugelis fizikos dėsnių ateityje gali pasikeisti iš esmės. Dauguma kosmologų tvirtina, kad šiais metais apdovanotų fizikų išvados kosmologiją vėl pavertė įdomia mokslo sritimi, kurioje galimi visai netikėti atradimai.
Tiesa, po laureatų paskelbimo fizikų bendruomenėje pasigirdo abejonių dėl Nobelio premijos teikimo tvarkos, pagal kurią apdovanojimo negali dalytis daugiau nei trys mokslininkai. Pavyzdžiui, šių metų premiją pasidalijo mokslininkai iš dviejų skirtingų laboratorijų, o kiti komandų nariai liko neįvertinti. Ir šitokių atvejų pasitaiko vis daugiau – todėl mokslininkų bendruomenėje vis dažniau pasigirsta raginimų keisti Nobelio premijų skyrimo tvarką. „Būtų daug teisingiau, o visuomenė susidarytų aiškesnę nuomonę, kaip iš tikrųjų atliekami moksliniai tyrimai, jei Nobelio premiją gautų visi abiejų mokslininkų komandų nariai“, – teigia Didžiosios Britanijos astronomas, profesorius seras Martinas Reedas.

Kompensacija už pažeminimą

Nobelio premija už laimėjimus chemijos srityje skirta Izraelio mokslininkui Danui Shechtmanui – už kvazikristalų atradimą. Šios rūšies kristalus jis pastebėjo 1982 m., tačiau tuo metu mokslininkų priimti dėsniai neigė jų egzistavimą. Buvo manoma, kad atomai kristaluose visada išsidėstę vienodais atstumais ir vienoda tvarka. D.Shechtmanas, tyrinėdamas mangano ir aliuminio lydinį, pastebėjo, kad atomai išsidėstę reguliariai, tačiau nevienodais atstumais. Paskelbęs apie savo atradimą, jis susidūrė su dideliu kolegų pasipriešinimu, o laboratorijos, kurioje dirbo, vadovas netgi paprašė jauno mokslininko palikti tyrimų grupę.
Mokslo bendruomenės pasipriešinimas buvo toks stiprus, kad D.Shechtmanas iš pradžių net negalėjo publikuoti straipsnio mokslinėje spaudoje. Vis dėlto pavykus išspausdinti straipsnį žurnale, mokslininkas susidūrė su dar didesniu pasipriešinimu – į kryžiaus žygį prieš jį pakilo net du kartus Nobelio premiją gavęs žymus chemikas Linusas Paulingas. Galima tik įsivaizduoti, kaip jautėsi ką tik daktaro laipsnį apsigynęs jaunas mokslininkas, kurį su žemėmis sumaišyti bandė vienas didžiausių chemijos srities protų.
Tačiau net ir labiausiai apdovanoti ar daug pasiekę mokslininkai negali pakeisti realybės – 1992 m., remdamasi D.Shechtmano išvadomis, Tarptautinė kristalografų sąjunga pakeitė kristalų apibrėžimą. Tiesa, kvazikristalai kol kas retai naudojami praktiniams tikslams – jie ypač kieti, prastai praleidžia elektros srovę bei šilumą, tačiau yra trapūs. Jais padengiami įvairūs kaistantys paviršiai, iš kvazikristalų savybių turinčio plieno gaminami skutimosi peiliukai bei ypač plonos adatos, naudojamos akių operacijoms.

Taikos premija – moterims už savo teisių gynimą

Nobelio taikos premija įteikta trims aktyvioms moterims – Ellen Johnson Sirleaf ir Leymah Gbowee iš Liberijos ir Tawakkul Karman iš Jemeno – už jų nesmurtinę kovą dėl moterų saugumo ir moterų teisių dalyvauti taikos procesuose.
E.J.Sirleaf yra pirmoji liūdnai pagarsėjusios Afrikos valstybės Liberijos prezidentė – ji taip pat yra ir pirmoji moteris Afrikos žemyne, demokratiniu būdu išrinkta į tokias aukštas pareigas. Kartu su savo tautiete L.Gbowee ji dėjo daug pastangų, kad Liberijoje baigtųsi daug metų trunkantis ypač žiaurus pilietinis karas, o šalyje moterims būtų saugiau gyventi ir jos galėtų dalyvauti politiniame gyvenime bei rinkimuose.
T.Karman premija skirta už jos kovą, užtikrinant moterų teises, demokratinius procesus ir taiką Jemene.
Tiesa, prieš skiriant taikos premiją sklandė gandai, kad galbūt ji atiteks skandalingai pagarsėjusiam „WikiLeaks“ puslapio redaktoriui Julianui Assange’ui ir jam svarbius slaptus dokumentus nutekinusiam JAV armijos eiliniui Bradley Manningui, kuris šiuo metu už tai yra kalinamas. Taip pat tarp galimų kandidatų buvo minimas ir egiptietis IT inžinierius bei kompanijos „Google“ rinkodaros skyriaus Artimiesiems Rytams vadovas Waelas Ghonimas. 2010 m. jis įkūrė „Facebook“ puslapį, tapusį „Arabų pavasario“ šaltiniu – šis tinklalapis tapo svarbiausiu įrankiu organizuojant protestus Egipte.
Literatūros premija apdovanotas žymiausias šiuolaikinis švedų poetas Tomas Transtroemeris – už tai, kad „per savo koncentruotus ir skaidrius poetinius vaizdinius suteikia naują realybės suvokimą“. T.Transtroemerio poezija populiari ne tik Švedijoje, bet ir išversta į daugiau nei 50 pasaulio kalbų. Jo poezija apibūdinama kaip universali ir konkreti, asmeniška ir metafizinė vienu metu. Pastarąjį kartą poetų gildijos atstovams šis garbingas apdovanojimas atiteko prieš penkiolika metų, kai premiją pelnė lenkų poetė Wislawa Szymborska.
Tai jau aštuntas literatūros apdovanojimas, kurį per pastaruosius dešimt metų Nobelio premijos komitetas skiria Europos rašytojams. Šis faktas sukėlė šiokį tokį nepasitenkinimą bei diskusijas tarp JAV rašytojų, kurie mano, kad Švedijos akademija, skirdama premijas, tendencingai renkasi Europos rašytojus. Šitokie spėjimai nėra laužti iš piršto, mat 2008 m. tuometis akademijos sekretorius Horace’as Engdahlis yra pareiškęs, kad „JAV rašytojai per daug izoliuoti ir nedalyvauja didžiajame literatūros dialoge“ ir kad Europa yra „literatūros pasaulio centras“.