Per pastaruosius kelis mėnesius žymiai sustiprėjus daugelio šalių rinkoms, didžiausias Šiaurės ir Baltijos šalių bankas “Nordea” tikslina 2011 m. ekonomikos prognozę. Išsivysčiusių šalių ekonomika augs sparčiau nei buvo tikėtasi, tačiau Baltijos šalių augimas bus kur kas nuosaikesnis.

“Baigiantis 2010 metams, ekonomikos situacija pasaulyje buvo žymiai geresnė, nei prognozuota. Šie metai turėtų būti įdomūs ir netikėti, nes ekonomikos prognozes gali pakoreguoti Europos valstybių skolų problemos ir kylančios žaliavų kainos. 2011 m. taps pereinamaisiais pasaulinės ekonomikos atsigavimo metais, o augimas bus kiek lėtesnis nei 2010 m.”, – teigia banko “Nordea” ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Euro zona: “dviejų greičių ekonomika”

Augant pasaulio prekybos apimtims, Vokietijos ir kitų pramoninių Europos valstybių ekonomikos sparčiai išaugo, tačiau periferinės šalys, tokios kaip Graikija, Portugalija ir Ispanija, vis dar kovoja su ekonomikos nuosmukiu ir viešųjų finansų konsolidacijos iššūkiais.

Vokietijos ekonomikos augimą lėmė sparčiai kylančios pramonės produkcijos eksporto apimtys į euro zonos ir Azijos šalis. Šioje šalyje pramonė sugebėjo išsaugoti didžiąją dalį darbo vietų, aktyviai dalyvaudama trumpalaikio įdarbinimo “Kurzarbeit” programoje, ekonomikai vėl pradėjus augti, tai padėjo Vokietijai padidinti pramonės produkcijos apimtis.

Atskirų šalių pavyzdžiai rodo, kad Europos šalių ekonomika atsigaus skirtingu greičiu: šalys, kuriose išvystyta pramonė ir eksportas, toliau demonstruos ekonomikos augimą, o periferinių šalių ekonomikos augimo tempus mažins lėtai atsigaunantis vidaus vartojimas ir vis dar pakankamai aukštas nedarbo lygis.

2011-aisiais Europos centrinio banko taip pat laukia nelengvi metai. Jis turės priimti atsakingus pinigų politikos sprendimus, kadangi per anksti pakeltos palūkanų normos gali pabloginti periferinių šalių ekonomikos augimo perspektyvas ir padidinti įtampą finansų sektoriuje, tačiau per ilgai laikantis mažų palūkanų normų politikos gali kilti nauja nekilnojamojo ir finansinio turto burbulų susidarymo grėsmė.

Baltijos šalys atsispyrė nuo dugno

Į Baltijos šalis sugrįžo ekonomikos augimas, tačiau jis nebus toks stiprus ir greitas kaip prieš krizę.

“Vidaus vartojimo skatinamas ekonomikos augimo greitkelis baigėsi ir dabar teks važiuoti kur kas lėtesniu, pramonės gamybos augimu grįstu vieškeliu”, – teigia Žygimantas Mauricas. Jo manymu, Lietuvos ekonomikos augimas labiau primins “L”, o ne “U” formos scenarijų.

“Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, galima tikėtis, kad ekonomika prieš krizinį lygį pasieks tik po 5-6 metų”, – svarsto banko “Nordea” ekonomistas.

Pasak Žygimanto Maurico, itin svarbu pastebėti, kad lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvos ekonomikos kritimas buvo švelniausias, o ekonomikos nuosmukis trumpiausias. Estijos ekonomika pradėjo kristi jau pačioje 2008 metų pradžioje, vėliau sekė Latvija, o Lietuvą ekonomikos nuosmukis pasiekė tik 2008 m. pabaigoje. Per devynis ekonomikos nuosmukio ketvirčius Estijos ekonomika susitraukė 18,8 proc., Latvijos – 23 proc., tuo tarpu Lietuvos krito tik 15,6 proc. Tai lėmė santykinai mažesnis statybų sektoriaus bumas bei labiau išskaidyta pramonės struktūra.

Baltijos šalyse ekonomika krito skirtingu greičiu, tačiau 2011 m. visų šalių laukia panašus, tačiau nuosaikus, ekonomikos augimo kelias:

Estijos ekonomikai teigiamą impulsą suteiks euro įvedimas, kuris turėtų labiau skatinti vidaus vartojimą dėl išaugusio vartotojų pasitikėjimo ir pritraukti daugiau užsienio investicijų. Stipresnį ekonomini pagrindą Estijos ekonomikai suteikia ir stabilūs viešojo sektoriaus finansai, tačiau ekonomika turi kitų iššūkių, tokių kaip kylanti infliacija ir didelis ilgalaikis nedarbo lygis.

Latvijoje pagrindinis dėmesys šiais metais bus skiriamas fiskalinei konsolidacijai, kadangi pasibaigus TVF finansavimo projektui, Latvija turės būti pasirengusi savarankiškai valdyti savo viešųjų finansų politiką ir pradėti skolintis tarptautinėse finansų rinkose. Ekonomiką šiais metais turėtų skatinti vidinis vartojimas ir augančios meterialinės investicijos.

Lietuvos pramonė auga jau trečiąjį ketvirtį iš eilės, o eksportas tebėra pagrindinis ekonomikos augimo lokomotyvas, tačiau jo poveikis artimiausiu metu sumažės dėl riboto pramonės augimo potencialo – kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir sumenkusių investicijų apimčių. Nerimą kelia ir vidaus paklausos augimo perspektyvos, kurias 2011 m. pristabdys aukštas nedarbo lygis, emigracija ir vis dar sąlyginai prasti gyventojų lūkesčiai.

“Norint išlaikyti augimą reikės keisti ekonomikos augimo modelį, skatinant atvirų užsienio prekybai sektorių plėtrą. Istorinė patirtis rodo, kad pasibaigus ekonominiam nuosmukiui pramonė būna pagrindinis ekonomikos augimo variklis, o į vidaus rinką orientuotų sektorių (vidaus prekyba, statyba, paslaugos) plėtra būna santykinai lėtesnė”, – teigia Žygimantas Mauricas.

Infliacija

Esant lėtam gyventojų pajamų augimui artimiausiu metu nesitikima didesnio paslaugų ir pramoninių prekių kainų augimo, tačiau didžiausią grėsmę infliacijos augimui kelia tarptautinėse rinkose besitęsiantis maisto, degalų ir kitų žaliavų kainų augimas.

Darbo rinka: tarp kūjo ir priekalo

Lietuvoje darbo rinka atsigaus “skirtingais greičiais”: toliau didės atotrūkis tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių gyventojų. Didelė specifinę kvalifikaciją turinčių darbuotojų pasiūla (pvz. statybos, transporto sektoriuose ar medžio apdirbimo, tekstilės pramonės šakose) neskatins atlyginimų kilimo šiuose sektoriuose, todėl nemaža dalis darbuotojų atsidurs tarp kylančios infliacijos “kūjo” ir neaugančio darbo užmokesčio “priekalo”.

Biudžeto karpymai – ar neatšips žirklės?

Džiugu, kad gerėjanti ekonominė padėtis ir valdžios sektoriaus finansų konsolidacija mažino Lietuvos riziką,

tačiau norint pasiekti subalansuotą biudžetą ilgesniu laikotarpiu Lietuvai reikės kur kas labiau pasistengti negu Estijai. Pasiekti biudžeto deficitą mažesnį nei 3% BVP bus nelengva. Valstybės skolos augimas taip pat didele dalimi priklausys nuo to ar vyriausybė nepasiduos politinio ciklo vilionėms ir turės pakankamai valios “neatleisti vadžių” ir tęsti biudžeto konsolidaciją.