Iki šiol besiplėtusi žemės ūkio paskirties žemės rinka pastaraisiais mėnesiais pamažu traukiasi. Nors Lietuva turtinga dirbamosios žemės laukų, norinčiųjų ją nuomotis ir dirbti kasmet mažėja. Šiuo metu iš beveik 4 mln. ha dirbamosios žemės Lietuvoje išnuomota mažiau nei 1 mln. ha.

Pasak Nacionalinės žemės tarnybos atstovės Kristinos Chlynovos, pagrindinė žemės nuomos paklausos mažėjimo priežastis – pasaulinės ekonominės krizės padariniai, kurie smarkiai pakeitė ir Lietuvos ekonominę padėtį.

Dėl to krito ir žemės nuomos kainos. Tarkime, Vidurio Lietuvos rajonuose, kur žemė derlingiausia, per pastaruosius dvejus metus vieno hektaro privačios žemės nuomos kaina vidutiniškai sumažėjo du kartus, o kai kuriuose šiauriniuose rajonuose net tris kartus, Rytų Lietuvoje – pusantro karto.

Šiek tiek kitaip yra su valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuoma – čia nuomos kaina priklauso nuo savivaldybės, kurios teritorijoje ta žemė yra, nustatyto tarifo ir vidutinės rinkos vertės. “Jei, pavyzdžiui, vidutinė 1 ha rinkos vertės kaina yra 2 tūkst. Lt, o savivaldybė taiko 1 proc. tarifą, vadinasi, 1 ha nuomos kaina metams bus 20 Lt. Vidutinę žemės rinkos kainą lemia ir tokie veiksniai, kaip žemės derlingumas, vieta, rinkos pasiūla”, – paaiškino K.Chlynova.

Pastebima, kad Lietuvos ūkininkai labiau linkę sudaryti ilgalaikes žemės nuomos sutartis, kurios leidžia lengviau plėtoti savo verslą. Maksimalus ilgalaikės nuomos sutarties terminas – 99-eri metai.