Gytis KAPSEVIČIUS

Praėjusių metų pabaigoje garsiai nuskambėjęs planas atvesti amerikiečių vizionieriaus Elono Musko vadovaujamą „Tesla Motors“ į Lietuvą po truputėlį įsibėgėja ir atrodo, kad bent jau oficialus pasiūlymas investuotojui bus pateiktas. Apie tai, ko jau dabar galime pasimokyti iš šios istorijos, kodėl Lietuvai tai būtų svarbu ir kokie fundamentalūs tikslai slypi už šios iniciatyvos, kalbamės su idėją iškėlusiu verslininku Vladu Lašu.

– Detalesnis idėjos pristatymas ir diskusija vyko sausio 5 d. Su jumis kalbamės praėjus savaitei. Ar per ją įvyko realių postūmių?

– Įvyko keletas susitikimų – su Ūkio ministru, detalizuojame planus su „Investuok Lietuva“, dirba iniciatyvinė grupė. Džiugu, kad šia tema yra sutarimas ir palaikymas, pradedant Prezidente ir premjeru, Seimo komitetu, vadovais, ministrais. Svarstome, kaip suformuoti profesionalią „svajonių komandą“, kuri turėtų resursų ir įgaliojimų parengti Lietuvos pasiūlymą ir jį pateikti.

Man atrodo, pirmiausia reikia patiems išdiskutuoti tą idėją. Labai svarbu, kad visuomenė pati ją palaikytų, suprastų, ir jau dabar, prieš atsivežant investuotojus, mes nuspręstume, ar norime tokios investicijos ir tokios gamyklos. Būtent dabar, o ne tada, kai jau skirsime resursus, pusę darbo padarysime ir staiga sakysime, kad ne, yra ir kitokių nuomonių. Tada mes sustojame tokiame diskusijų politiniame-pilietiniame kare.

– Kai kurios didžiosios Europos šalys – Portugalija, Prancūzija, Nyderlandai jau ėmėsi konkrečių žingsnių, be to, net mūsų viešojoje erdvėje girdėti nemažai abejonių dėl Lietuvos patrauklumo: dėl vietos, atsinaujinančios energijos, specialistų, netgi „Tesla“ įkrovimo tinklo nebuvimo ir panašiai.

– Manau, kad mes be reikalo koncentruojamės į blogus dalykus. Visuomet bus dalykų, kurių neturime ar kuriuos sunkiau pasiekti, bet daugelį dalykų gali kompensuoti privalumai, kuriuos turime. Jei tai būtų bendros pastangos, visiems suprantamas, visuomenę vienijantis projektas, investuotojų, tokių kaip „Tesla Motors“, paieška ir pritraukimas anksčiau ar vėliau būtų sėkmingas.

Tai nebūtinai turi būti konkrečiai „Tesla Motors“. Dabar daugelyje sričių keičiantis technologijoms, energetikai, transportui, dirbtiniam intelektui reikia daug pajėgumų naujai ekonomikai. Ir jei mes norėsime įsijungti, dabar yra geras laikas ir daug galimybių.

Aš dažnai sakau, kad mes praleidome interneto revoliuciją, nes tuomet, kada ji vyko, vykdėme savo revoliuciją, buvome užsiėmę svarbesniais dalykais – keitėme savo šalį, transformavome ekonomiką, institucijas. Šiandien mes esame panašūs į kitas šalis, bet jei norime pasiekti daugiau, reikia transformuojančio tikslo, katalizatoriaus.

Tai nėra neįmanoma – ilgesnėje istorijos perspektyvoje Lietuva turėjo nemažai projektų ir gamyklų su keliais tūkstančiais žmonių. Dabartiniame kontekste gamyklos apimtys – 5 mlrd. verta investicija. Tai visiškai prieinama Lietuvai: statome „Rail Baltica“, kuri yra panašaus dydžio projektas, svarstėme dėl Visagino atominės elektrinės. Toks projektas gali būti rimtas katalizatorius, kuris ir pritraukia pasaulio dėmesį, ir didina mūsų pačių pasitikėjimą, gali padėti išspręsti tokius tikslus, kaip emigracijos mažinimas ar netgi srauto pakeitimas į priešingą pusę. Tai savotiškas sąjūdis, kurio mums dabar reikia.

– Kaip ir minėjote, Lietuvoje turime stambių projektų, kurie, kai jau yra įgyvendinti, atrodo savaime suprantami. Tačiau kodėl kiekvieną kartą į naują užmojį žiūrima labiau skeptiškai nei optimistiškai?

– Žmogaus psichologijoje jau nuo senų laikų užprogramuotas dėmesys neigiamiems dalykams. Prieš tūkstančius metų žmogus, norėdamas išgyventi, turėdavo pamatyti net mažiausią pavojų: jei šalia praėjo tigras ir paliko savo pėdsakus, jis privalo tai pastebėti, nes jei neatkreips į tai dėmesio, kitą naktį gali ir neišgyventi. Greičiausiai tokia žmogaus prigimtis.

Taip vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Su visomis naujovėmis, naujais, ambicingais projektais nėra paprasta: tu turi eiti į priekį, paaiškinti kitiems ir rasti sekėjų. Tame kelyje atsiranda vis daugiau sąjungininkų, o vėliau nebelieka neprisijungusių, nes visi nori būti sėkmingos iniciatyvos dalimi.

Mums tiesiog reikia sugebėti aptarti, išaiškinti gerąsias projekto puses, jo reikšmę kiekvienam žmogui, kad ir močiutė kaime suprastų, jog toks dalykas gali paskatinti jos anūką grįžti į Lietuvą, turėti gerą, įdomų ir gerai apmokamą darbą.

– Tai, kad šalis nusprendė pateikti investicinį pasiūlymą, padidino sėkmės galimybę, tačiau atsižvelgiant į konkurentus labai realu, kad gali būti pasirinkta kuri nors kita šalis. Ar šią patirtį, kad ir kokia ji bus, sugebėsime panaudoti kviesdami kitus investuotojus?

– Apie tai ir kalbame. Tai nėra vienintelis pasaulį keičiantis projektas, kuriame gali dalyvauti Lietuva. Mes galime pasiūlyti savo darbo kultūrą, žmones, kurie investuotojų, jau atėjusių į Lietuvą, vertinimu, yra puikūs. Manau, tai labai stipri pusė ir tais Lietuvos pliusais, ties kuriais susikoncentruotume, galėtume pritraukti jei ne „Tesla Motors“, tai kurį nors kitą didelį projektą. Taip dirbdami galime išvystyti ir savų projektų, gal ir ne tokių didelių, tačiau taip pat reikšmingų Lietuvai ir pasauliui.

– Teigiama, kad vienu iš kriterijų gali tapti investuotojui suteiktos nuolaidos, kurias darys bet kuri pasirinkta šalis. Vieni mąsto pragmatiškai – tai 5 mlrd. dolerių investicijos, kiti baisisi, kad šalys ar regionai dėl didelių pinigų yra pasirengę padaryti praktiškai bet ką. Kur šiuo atveju yra ir kur turėtų būti riba tarp, vadinkime, nacionalinio orumo ar išdidumo ir verslo?

– Manau, mes tiesiog turime atsirinkti, su kuo norime būti, kokia mūsų pačių vizija. Mes nenorėtume statyti gamyklų tokiomis 
 technologijomis, kurios teršia aplinką, sudaro blogas sąlygas darbuotojams ar gamina tokius produktus, su kuriais nenorėtumėte būti sugretinti. Taip žiūrėdami turime rinktis tuos projektus, lyderius, su kuriais norime bendrauti ir kuriems turime ką pasiūlyti, neprarasdami savo išdidumo. Kaip tik būkime išdidūs dalyviai tų pasaulyje vykstančių procesų, kai atsiranda dirbtinio intelekto valdomi automobiliai, valdomi geriau nei žmogaus vairuojamas automobilis, atsiranda neteršiantys aplinkos elektromobiliai.

Žmonės, kurie daro naujus dalykus, susiduria su dideliu senųjų industrijų pasipriešinimu ir jiems reikia palaikymo, sąjungininkų. Jei sakysime, kad juos palaikome, mes tai darysime kartu – tai nėra mūsų išdidumo praradimas. Mes kaip tik esame lyderiaujančios lygos dalis.

Nuolaidos, kaip ir kiekvienoje srityje, turi būti aiškiai susietos su valstybe. Reikia žiūrėti, ką investicija sukurs ilgalaikėje perspektyvoje: ką tokia gamykla duos per 20 metų, kiek ji sukurs ne tik darbo vietų, bet ir tos pačios darbo vietos sukurs produktų, eksporto, įplaukų į biudžetą „Sodros“ ir kitų mokesčių pavidalu. Naujų technologijų pramonė yra susijusi su inžinerija, naujų procesų ir technologijų kūrimu, todėl tai būtų ne vien įprasta gamyba. Paprasti procesai modernioje gamyboje automatizuojami, tačiau šalia turi būti žmonės, gebantys ne tik eksploatuoti, bet ir tobulinti bei kurti. Tai būtų kūrimo ir projektavimo centrai, kurie šalia pramonės įmonių galėtų būti geriausias kelias Lietuvai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2017-m