"Veido" archyvas

Turite puikų humoro jausmą, išmanote dailę, žinote šimtą gardžių pyragų receptų, apkeliavote kone pusę pasaulio, tačiau vakarėlyje apie tai niekam net neužsimenate. Arba kelias valandas kantriai tylite, nes bijote pasirodyti kvaila. Arba elgiatės priešingai – laidote sąmojus, nes norite visiems įtikti… Kur aukso viduriukas?

O kas, jeigu…

Rasa skrupulingai ruošėsi bendradarbių vakarėliui: išsilygino juodą, figūrą išryškinančią suknelę, apsiavė aukštakulnius, raudonai paryškino lūpas, pasikvėpino mėgstamiausiais kvepalais… Deja, dėmesio, kurio labai troško, ir vėl nesulaukė, mat į vakarėlį atskubėjo Jolanta – prie šios kolegės visi iškart prilipo kaip bitės prie medaus! Apmaudu, bet ką padarysi – juk Jolanta (beje, gera Rasos bičiulė) ne veltui vadinama kompanijos siela. Ji – ne gražuolė ir brangių drabužėlių neturi, užtat moka patraukti aplinkinių dėmesį, juos suintriguoti. Visai nesvarbu, ką visų numylėtinė pasakoja – anekdotą ar istoriją, kaip įstrigo sniege ir pati keitė padangą – visi kikena susigriebę už pilvų. Reikia pasakyti eilėraštį Kalėdų Seneliui – ji ant kėdės užlipa pirmoji. Kas nors susipyksta – ji pavirsta taikos balandžiu…

Rasa – taip pat žavi, protinga, turi humoro jausmą, tačiau vakarėliuose jaučiasi blogiau nei raupsuotoji: nei kas suknelę pagirs, nei kas paklaus, kokią knygą neseniai perskaitė, nei pasigrožės jos mėlynomis akimis… Nors dėl to jaučiasi baisiausiai nelaiminga, Rasa pati pokalbio niekada nepradeda – o kas, jeigu leptelės kokią nesąmonę ir apsikvailins?
O juk atrodytų viskas paprasta: užkalbini pirmą į akiratį patekusį vakarėlio dalyvį, pakalbi su juo “apie viską ir apie nieką” arba tiesiog prisigretini prie grupelės, kuri kažką smagiai aptaria, ir atitinkamai įsiterpi. Ech, tas kelią į laimę užstojantis kuklumas, drovumas ir dar bala žino kas… Ir jūs vakarėliuose jaučiatės panašiai?

Bet kas gali griežti pirmuoju smuiku…

… tik tikrai ne visi to siekia. Gal jūs iš tikrųjų labiau mėgstate tyliai stebėti aplinkinius, klausyti, o ne ką nors pasakoti? Ir visiškai nesigraužiate dėl to, kad nuolat praleidžiate progą “sužibėti”?

O gal padėtis, deja, kitokia? Visokiais būdais stengiatės atkreipti į save dėmesį, tačiau vis nepavyksta. Pavyzdžiui, visai svetimų žmonių kompanijoje garsiai pareiškiate, kad žinote, kaip bendrauti su bjauria anyta arba auklėti neištikimą vyrą, tačiau visi tik prunkšteli sau į saują ir nė nesistengia šios paslapties iškvosti… Prisipažįstate, kad pasididinote krūtis, tačiau niekam nekyla noras paklausti, už kiek ir kur… Kodėl jums taip nesiseka? Paslaptis paprasta – tiesiog per daug stengiatės, elgiatės nenatūraliai, išsiduodate, kad esate priklausoma nuo žmonių, tarp kurių atsidūrėte, nuomonės.

Sektis pradės tuomet, kai nustosite kurti iliuzijas ir nesistengsite sudaryti apie save geresnio įspūdžio. Pamenate – auksas ir pelenuose žiba.

Aštuoni priesakai jautruolėms

• Nelaikykite savęs neverta susižavėjimo. Pirmiausia iš galvos išmeskite mintis, kad jūsų gyvenimo smulkmenos niekam neįdomios, nesidėkite kito žmogaus kaukės. Ir atminkite, kad lengvas bendravimas visada pranašesnis už įspūdingą išvaizdą.

• Išjunkite stabdžius. Ir su savais, ir su svetimais žmonėmis stenkitės elgtis natūraliai, nemėginkite nei patikti, nei įtikti.

• Nepažįstamų žmonių draugijoje jaučiatės nejaukiai? Patikėkite – jūs ne vienintelė tokia, todėl ir nesigraužkite. Gali būti, kad netgi tie, kurie, rodos, labai pasitiki savimi, jaučiasi kaip ne savame kailyje…

• Geriausių draugų pasiteiraukite, kodėl jiems patinkate. Prisiminkite jų žodžius (esi miela, nuoširdi, talentinga, linksma, padūkusi ir t.t.), kai atsidursite svetimų žmonių draugijoje.

• Nepamirškite, kad jūs galite būti kompanijos siela, tačiau neprivalote.

• Nepriimkite visko per daug asmeniškai. Jeigu bendradarbis ar senas bičiulis vakarėlyje su jumis nebendrauja, ar tai reiškia, kad jam labai nepatinkate? O gal yra kita priežastis? Gal žmogus jūsų dar nepastebėjo? O gal atbėgo į vakarėlį palikęs sergantį vaiką ir labai dėl to graužiasi?

• Sugavusi nepažįstamo žmogaus žvilgsnį nusišypsokite. Jeigu jis atsakys šypsena, prieikite ir susipažinkite.

• Nebijokite kalbėti apie paprastus dalykus, kad ir gėlių auginimą. Vakarėlyje tikrai nebūtina aptarinėti politikos aktualijų.

Nesukite galvos dėl pašalinių nuomonės

“O kas bus, jeigu prie stalo kalbėsiu per garsiai?”, “Kaip visi reaguos, jeigu viena uždainuosiu?”, “Veikiausiai jie laiko mane išsišokėle”, “Tikriausiai tam vyrui nepatinku, nes mano šlaunys per storos”, “Kolegės gyvenimo draugas nenuleidžia nuo manęs akių, tikriausiai mano, kad esu pasileidėlė, jeigu šoku ant stalo”… Gana! Kokia prasmė kankinti save tokiomis mintimis?

Atsiminkite, kad kiekvienas “o kas, jeigu…” jūsų nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą savimi dar labiau didina.
Geriau nustokite būgštauti dėl to, ar visada ir visur elgiatės tinkamai. Jeigu norite vakarėlyje sutiktą draugą pamyluoti ar pagirti solidaus vyro kaklaraištį, taip ir padarykite. Pasidžiaukite akimirka…

Jeigu nuolat abejosite, ar elgiatės tinkamai, net paprasčiausios aplinkinių pastabos ilgainiui jums bus tarsi įrodymas, kad esate tikra nevykėlė. Nepamirškite, kad bičiulis jus gali pakritikuoti tik dėl to, kad vakarėlyje susipyko su žmona…

Mokytis niekada nevėlu

Gali būti, kad svetimoje aplinkoje jaučiatės blogai tik todėl, kad trūksta bendravimo įgūdžių: kalbate per daug ir kiti pavargsta klausytis arba nemokate išklausyti, palaikyti pokalbio.

Tuomet išnaudokite kiekvieną pasitaikiusią progą mokytis.

• Kalbėdama su mažai pažįstamu žmogumi pamėginkite įsivaizduoti save jo vietoj, stenkitės geriau jį suprasti.

• Pasiteiraukite, kuo jūsų pašnekovas domisi, tačiau nepamirškite, kad ir jam įdomu daugiau sužinoti apie jus – nevaidinkite pilkos pelytės!

• Juo pokalbis paprastesnis ir nuoširdesnis, tuo geriau – tikrai nebūtina vakarėliuose atverti širdį ar gvildenti politinių temų. Gal pašnekovas neturi kam papasakoti, ką vakar iškrėtė jo šuo?

• Būtinai klauskite, jeigu ko nors gerai neišgirdote. Išdrįskite prisipažinti, kad kai kurių dalykų neišmanote. Kvailų klausimų nebūna, tik atsakymai… Atsiminkite, kad daug juokingiau atrodo žmogus, kuris mandagiai linkčioja galvą ir vaizduoja viską suprantantis, bet nesugeba apie aptariamus dalykus pasakyti savo nuomonės.

• Bendraudama neįsistebeilykite pašnekovams į akis – geriau nepersistenkite norėdama palikti itin dėmesingos asmenybės įspūdį. Į akis pažvelkite kartkartėmis, bet ir visą laiką pro šalį nežiūrėkite, staiga nenukreipkite akių į šoną. Jeigu koks pašnekovo žodis nepatiks, nežudykite jo žvilgsniu…

• Nepamirškite, kad kiekvienas turi savo nuomonę ir ji nebūtinai sutampa su jūsiške…

• Neapkalbėkite tų, kurių nėra šalia, venkite familiarumo, per daug nesigirkite, nesididžiuokite, su pašnekovu bendraukite ta kalba, kurią jis supranta.

Penkios bendravimo klaidos

• Klausote, bet negirdite – mintys skrajoja kažkur kitur.

• Išgirstate tik tokią informaciją, kuri jums maloni, arba žodžius, prie kurių galite prikibti, juos pakritikuoti.

• Nors tvirtinate, kad atidžiai klausotės, iš tikrųjų telaukiate momento, kada galėsite įsiterpti.

• Pertraukiate pašnekovą ir užvedate kitą temą. Gal bijote, kad kitaip neturėsite progos kalbėti?

• Nesiklausote, nes manote, kad ir taip puikiai žinote, ką pašnekovas pasakys. Kitaip tariant, tikite, kad matote visus kiaurai…

Ir dar šis tas…

• Bendrauti bus lengviau, jeigu išmoksite prisitaikyti prie įvairių žmonių ir skirtingų bendravimo būdų. Raskite savą būdą bendrauti su konkrečiu žmogumi – juk su vienais galima kalbėtis dalykiškai, su kitais – artimai, draugiškai.

• Jeigu pajusite, kad pašnekovas peržengia ribas ir pradeda lįsti per giliai į širdį, neįsižeiskite, bet parodykite arba pasakykite, kad norėtumėte padidinti atstumą.

• Svarbiausia – išlikite rami ir mandagi, antraip jūsų taisyklių pašnekovas gali ir nepriimti…