Šiuo metu Lietuva užima pirmą vietą Europoje ir septintą pasaulyje pagal optines interneto galimybes. Kaip mums tai pavyko? Ir kaip bendrovės “Teo” vadovybei pavyksta įtikinti akcininkus, kad šie leistų kasmet investuoti po 150 mln. Lt į moderniausias technologijas? Nuo to pradėjome pokalbį su “Teo” generaliniu direktoriumi Arūnu Šikšta.

A.Š.: Taip, “Teo” investicijos šioje srityje yra didžiausios – per 90 proc. mūsų reinvesticijų per pastaruosius penkerius metus skiriama technologiniam tinklo atnaujinimui. Kitaip tariant, mes esame skaidrūs, o štai kitų investuotojų indėlis į optinį kabelį Lietuvoje nėra žinomas.
VEIDAS: Ar švedai, kurie pagal optines technologijas nuo mūsų atsilieka, mums nepavydi šio privalumo?
A.Š.: Švedija yra didesnė, sudėtingesnė geografiškai, joje daug kalnų, tad norint pasiekti gerų rezultatų reikia daug daugiau investuoti. O jei kalbame apie mus, tai mums įtikinėti švedų nereikia – reikia skaičiuoti, reikia matyti, ką įmonė Lietuvoje turėjo prieš privatizavimą, ką turėjo po privatizavimo ir ką turi dabar. Iš tiesų bendrovei “Teo” teko dideli išbandymai ir iššūkiai. Juk 1995 m. didžiąją dalį bendrovės pajamų sudarė pajamos iš balso telefonijos, ir buvo tikrai baisu, kai kas mėnesį po 10 tūkst. klientų atsisakydavo laidinių telefonų. Dabar mūsų pajamų struktūra visiškai kitokia, paslaugų amplitudė plati, o klientų skaičius didėja. Mes žinome, kad naujos kartos šviesolaidis gyvuos iki 60 metų, taip pat žinome, kad varinis kabelis yra nenašus ir stabdo progresą, todėl ir investuojame ir optinį kabelį.
VEIDAS: O kodėl dubliuojasi “Teo” ir valstybinio optinių technologijų RAIN tinklai? Kodėl mokesčių mokėtojų pinigai leidžiami tam, kas gali būti daroma privačiomis lėšomis?
A.Š.: Manau, jog tai kažkieno ekonominis ir politinis interesas, kad būtų elgiamasi neekonomiškai ir neprotingai. Kodėl mūsų valstybė naudoja mokesčių mokėtojų pinigus, finansuodama optinio kabelio tiesimą, kur jau yra investavusi “Teo” bendrovė, sunku suprasti.
Šiaip jau mes, lietuviai, esame unikalūs tuo, kad labai daug kalbame. Apie viską, o ypač apie projektus ir investicijas. Daugiausiai tokių kalbų būna prieš rinkimus. Bet daug pakalbėję susitarti, pasirodo, negalime. Todėl svarbūs projektai į viešumą dažnai patenka tinkamai neparengti ir sukelia daug nereikalingų diskusijų. Matau, kaip Estijoje trys ar keturi rinkos žaidėjai rado sąlyčio taškų, sugebėjo susitarti ir projektus įvykdė privačiomis bei ES investicijomis, taigi mokesčių mokėtojų pinigai naudojami nebuvo.
O jei kalbėsime apie Lietuvą, ekonomiškai aš negaliu pagrįsti, kodėl tas RAIN projektas daromas. Jei investuojama būtų ten, kur mes neinvestavome, tada puiku, o dabar nieko nesuprantu.
VEIDAS: Jau daug metų dirbate skandinavų bendrovėse. Jūsų vertinimu, ar yra skandinaviškas verslo modelis, ar galima kalbėti apie skandinavišką verslo etiką?
A.Š.: Iš tiesų jokio skirtumo nėra. Tiesiog yra uždarosios akcinės bendrovės ir akcinės bendrovės. Akcinės bendrovės turi būti itin skaidrios, tenka investuoti į savęs pristatymą ir papildomą skaidrumą, ypač kai esi akcijų biržoje. O kai esi UAB, viskas šiek tiek paprasčiau ir pigiau. Aš daug metų dirbu “Teo” ir turiu pasakyti, kad čia nėra nė vieno suomio ar švedo. Dirba lietuviai, žinoma, kartu mes bendradarbiaujame ir mokomės iš savo partnerių.
VEIDAS: Jūsų požiūriu, ar ateityje mobiliųjų telekomunikacijų operatoriai galės konkuruoti su “Teo”, tiekdami interneto paslaugas?
A.Š.: Visi skaičiuoja, kas labiausiai apsimoka. Mes investuojame į optinį kabelį, taigi pinigus tarsi užkasame į žemę 15-ai metų. Jei mobilieji operatoriai norės pasiūlyti tokias paslaugas, kokias mes siūlome ir siūlysime per optinį kabelį, jiems reikės investuoti dešimteriopai. Kokios tada bus jų paslaugų kainos? Manau, masinės infrastruktūros plėtros nebebus.
VEIDAS: Tačiau negalima užmiršti, kad “Teo” ir kiti nacionaliniai telekomai yra monopolininkai, taigi juos privalu deramai kontroliuoti.
A.Š.: Bet Azijoje susitarta, kad tol, kol daromos labai didelės investicijos, reguliavimas yra sumažinamas. Taip skatinamos didelės investicijos į infrastruktūrą. Šiandien Lietuvoje mes turime per šimtą interneto tiekėjų. 26 tiekėjai yra virtualūs, jie naudojasi mūsų sukurta infrastruktūra.
Europos Sąjungoje reguliavimas ryšių srityje labai stiprus. Yra dešimtys institucijų, kurios mus kontroliuoja ir reguliuoja. Tai brangina mūsų veiklą. Dėl perdėto reguliavimo į ryšių technologijas ateina apie 20 proc. mažiau investicijų. Be to, pastebėjau, kad dažniausiai domimasi tik nacionaliniais žaidėjais, kurie yra dideli, apimantys visą šalį, o mažesnių operatorių kontrolė – minimali. Dėl tokio ES perdėto reguliavimo daug investicijų išplaukia į Aziją.
VEIDAS: Ar per sunkmetį skandinavų investuotojai nenusivylė savo investicijomis į Lietuvą? Juk vis daugiau faktų, kad Lietuvoje jie lėtina apsukas: uždaromi bankų skyriai, mažinamas darbuotojų skaičius.
A.Š.: Viskas priklausys nuo rinkų sąlygų. Žiūrint iš ES perspektyvos, mes esame vienas Šiaurės regionas. O ateityje viską lems makroekonominė perspektyva. Kol kas aš matau tas perspektyvas ir kiti mato. Bet tas matymas tik dvejiem ar trejiems metams į priekį. Namų ūkyje esame pasiekę 70 proc. vartotojų, versle – apie 80 proc. Klausimas, ar tų investicijų bereikia.
O jei kalbėsime apie skandinavų elgesį, tai jei jie trauktųsi, tada daug įmonių būtų parduodama. Bet taip nėra. Bankų verslas turi visą verslo grandinę. Jei didėja bankų veiklos rizika, tai jie mažina savo turimą kapitalą. Jei ES sakoma, kad neleisime skolinti asmeniui, kuris neturi 30 proc. lėšų savo būstui ar projektui, akivaizdu, kad tai sunkina bankų veiklą, ir didesnių investicijų nėra.
Taip, aš matau, kad kai kurie bankai mažina skyrių bei darbuotojų skaičių, ir manau, kad kai kur yra persistengta, perlenkta lazda. Nuo to bankai tikrai neišlošia, o pralošia, nes jie mažina dėmesį klientui. Po kelerių metų pasimatys klaidos, tada vėl teks nemažai investuoti, kad būtų atgautos prarastos pozicijos. Nes gali paaiškėti, kad mažesnis, aktyvesnis bankas didesnius pralenkė.
VEIDAS: Šiuo metu 90 proc. viso interneto srauto Lietuvoje tenka piratinei produkcijai ir pramogoms, o ne kokybiškiems dalykams, asmenybės tobulėjimui. Koks “Teo” požiūris į ACTA siūlomą susitarimą?
A.Š.: Visas pasaulis turėtų susitarti dėl autorių teisių apsaugos. Ir elektra tiekiama geriems dalykams, bet ją galima panaudoti ir blogiems. Mes negalime atsakyti už turinio savininkus, bet į ACTA žiūrime teigiamai. Mes jau turime daug susitarimų su autoriais, turinio savininkais, kurių turinys yra vagiamas. Bet srautas gali keliauti ne tik per mus, bet ir per kitus tinklus. Man pavyzdys yra “Apple” kompanija. Jie sugebėjo sukurti sistemą, kuri turinio savininkams yra priimtina, nes turinio savininkas gauna savo užmokesčio dalį. Aš manau, kad tie, kurie daug šneka apie legalų turinį, nėra tinkamai įvertinę vartotojų poreikių ir jų galimybių.
Mes ar “5 kontinentai”, “Skaidula”, “Alfa komunikacijos” turinio savininkams galėtume kurti galimybę dirbti saugiau. Mes tikrai suprantame, kad turime prisidėti prie autorių turinio saugumo. Bet, tarkime, Vakarų turinys mums dar dažnai neprieinamas dėl mūsų rinkos dydžio. Štai skandinavai bandė nupirkti bent metų senumo Holivudo produkcijos visai savo rinkai, taip pat ir mums, bet paaiškėjo, jog kaina yra tokia, kad tai negali atsipirkti. Kitaip tariant, viską lemia rinkos dydis ir jos mokumas. Be to, turinio savininkai turi suprasti, kad jų kainų politika šiandien taip pat prisideda prie piratavimo.
VEIDAS: Matome, kam internetą naudoja vaikai, ir drįstame teigti, kad tai veda į vaikų degradaciją.
A.Š.: Turiu skaudžiai pripažinti, kad nors kuriame šimtų milijonų vertą interneto tinklą, bet pats savo 9 ir 16 metų vaikams turiu diegti internetą kompiuteryje  ribojančias programas. Jei į jų ateitį nebus investuojama mokant juos gyventi realiame, o ne tik virtualiame pasaulyje, galime padaryti klaidų. Jei vaikas nebeturi laiko bendrauti net su savo tėvais, tada jis nebebus normalus visuomenės žmogus.
VEIDAS: Esate didelės bendrovės vadovas, tad įdomu, kaip vertinate Lietuvos politikų sprendimus įveikiant pastarąjį sunkmetį.
A.Š.: Tenka nemažai dirbti su studentais ir pastebiu, kad beveik visi jie save mato ne Lietuvoje. Didžiulis ir senjorų nusivylimas. Manau, dauguma žmonių apskritai nebesidomi, kas vyksta Lietuvos politiniame gyvenime. Nes ir jie patys nėra įdomūs politikams, nebent jų balsai.
Žinoma, šalyje veikia politinės partijos, jos įgyvendina savo interesus, bet man susidaro toks įspūdis, kad jos nesusikalba, ką ir kaip reikia daryti. Nėra visumos. O laukti visiems jau atsibodo.
Keista ir mūsų skolinimosi politika. Iš tiesų, mano manymu, turėtume skolintis ne pravalgymui, o visiems svarbių programų ir projektų vykdymui. Ir ekspertus reikia samdyti ne tada, kai subyra bankai ir tai mums kainuoja milijardus, o prieš tai.
Beje, jei grįšime prie mūsų bendrovės, mes tikrai Lietuvoje investuotume daugiau, bet to daryti niekas neskatina, nes tai apmokestinama. Yra mūsų akcininkų, kurie sutiktų neimti dešimčių ar šimtų milijonų litų dividendų šiemet ar kitais metais, sutiktų tuos pinigus investuoti, tarkim, į tarptautinį duomenų laikymo centrą kurioje nors Lietuvos laisvojoje ekonominėje zonoje, bet jie nėra gundomi. Kitaip tariant, vietoj labai realių lėšų reinvestavimo Lietuvoje užsiimama naujų investicijų paieška nelabai investuotojams palankioje rinkoje.