Izolda BRIČKOVSKIENĖ

Lietuvos ambasadorė Norvegijoje

Norvegija. Paminėjus šią šalį dažnam lietuviui pirmoji asociacija – artimas žmogus, draugas ar kaimynas, laikinai ar visam laikui išvykęs į Norvegiją. Taip, šioje šalyje lietuvių tikrai daug: oficialioji statistika teigia, kad apie 50–60 tūkstančių. Ir išsibarstę jie po visą šalį. Vieni atvykę prieš 20 ir daugiau metų, kiti – visai neseniai, dar kiti atvažiuoja tik trumpam laikotarpiui konkrečiam darbui. Oficialiai užsiregistravę 12 bendruomenių, veikia 11 savaitgalio lituanistinių mokyklėlių. Yra nemažai ir kitų, nors oficialiai neįsisteigusių, bet labai aktyvią veiklą plėtojančių lietuvių grupių.

Lietuviai Norvegijoje vertinami ir gerbiami kaip sąžiningi darbuotojai, lojalūs Norvegijos gyventojai. Aukščiausi Norvegijos pareigūnai yra ne kartą dėkoję mūsų šalies atstovams už puikius Lietuvos piliečius, kuriančius jų šalies gerovę. Tačiau lietuviai Norvegijoje prisideda ne tik prie šios šalies gerovės kūrimo – jie nepamiršta ir Lietuvos. Jie veža į Lietuvą savo draugus, bendradarbius, kaimynus norvegus, tuo nemažai prisidėdami prie turizmo skatinimo, verslo kontaktų užmezgimo, investicijų į Lietuvą pritraukimo. Visai neseniai Osle įsikūrė Lietuvos profesionalų klubas, siekiantis sujungti lietuvius ir su Lietuva susijusius norvegus, dirbančius verslo, medicinos, mokslo ir kitose srityse, ir taip prisidėti prie inovatyvių bei dar aktyvesnių Lietuvos ir Norvegijos santykių plėtojimo.

Taip, pasitaiko visko, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje. Tačiau gerų, gražių pavyzdžių tarp Norvegijoje gyvenančių lietuvių, patikėkite, kur kas daugiau.

Kalbėdami apie lietuvius Norvegijoje labai dažnai pamirštame pačią Norvegiją, nuostabaus grožio, nelengvo likimo šalį, tiek daug padėjusią ir toliau labai padedančią Lietuvai.

Ne taip seniai buvusi viena skurdžiausių Europos valstybių dėl atrastų naftos ir dujų telkinių tapo viena turtingiausių šalių. Prisimindami sunkią praeitį ir galvodami apie ateities kartų gerovę norvegai nesišvaistė lėšomis, o įsteigė vadinamąjį valstybinį pensijų fondą, kuris yra didžiausias nacionalinės gerovės fondas pasaulyje: jo aktyvų vertė siekia 870 mlrd. dolerių. Norvegijos gyvenimo kokybė, socialinė gerovė, bendruomeniškumas žavi ir skatina lygiuotis visą pasaulį. Kiek daugiau nei 5,2 mln. gyventojų turinti šalis yra puikus pavyzdys daugeliui.

Norvegija pripažinta idealia šalimi moterims, siekiančioms karjeros. Norvegės už savo darbą gauna lygiavertį atlyginimą, priešingai nei kitos jų skandinavės kaimynės. Moterys užima maždaug 40 proc. vadovaujamų postų norvegų bendrovėse, Premjerės Ernos Solberg vadovaujamoje vyriausybėje – septynios moterys ministrės.

Sportas – labai svarbi norvegų gyvenimo dalis. Rytais bėgiojantys ar dviračius minantys žmonės Norvegijoje nieko nestebina. Kampanija „dviračiu į darbą“ čia labai populiari. Jos tikslas – skatinti, kad kuo daugiau žmonių taptų fiziškai aktyvūs pakeliui į darbą. Na, o savaitgaliais visi miesto parkai, aikštės, Oslo fjordo pakrantės pilnos šeimų, minančių dviračius, važinėjančių paspirtukais, judančių vasarą ratukinėmis, žiemą įprastomis slidėmis ar pačiūžomis. Gražu pažiūrėti, smagu pačiam išbandyti. Krepšinis Norvegijoje nėra populiarus, tačiau slidžių sporto šakose norvegams nėra lygių pasaulyje. Patys norvegai juokauja, kad jie jau gimsta su slidėmis.

Viena gražiausių ir itin jaudinančių norvegų tradicijų – Konstitucijos dienos šventė. Tai tikrai visos tautos šventė: visi tą dieną puošiasi tautiniais kostiumais. Vaikai Norvegijoje visus metus labiausiai laukia dviejų švenčių: Kalėdų ir gegužės 17-osios. Norvegai vieninteliai pasaulyje savo Nacionalinę dieną pažymi vaikų paradu. Po parado vaikų laukia ledai, ledai, ledai… ir kiti saldumynai. Tą dieną negalima kalbėti apie politiką, apie problemas – tik apie Norvegiją, jos istoriją. Neįmanoma aprašyti tos džiaugsmingos šventinės tautos vienybės – tai reikia pamatyti.

Norvegija – ta šalis, kurioje nereikia aiškinti, kur yra Lietuva. Norvegai su malonumu, visai nesijaudindami dėl neįprastos spalvos, valgo lietuviškus šaltibarščius, gausiai spirgučiais pagardintus cepelinus. Nepaisant kai kurių kultūrinių skirtumų, tiek gyvenimo būdu, tiek mentalitetu esame gana panašūs.

Galime rasti daug bendrų sąsajų su Norvegija. Tai ir Laurynas Norvegas – jėzuitas iš seniausio Norvegijos miesto Tionsbergo, nuo persekiojimo pabėgęs į Lietuvą ir palaidotas Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje. Tai ir Jurgis Zauerveinas – giesmės „Lietuvninkais mes esam gimę“ teksto autorius, ilgai gyvenęs Norvegijoje ir tyrinėjęs norvegų kalbos tarmes. Tai ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, ir garsaus norvegų dailininko Edvardo Muncho kūrybos analogijos. Tai ir Oskaras Koršunovas, Norvegijoje pastatęs septynis spektaklius bei operą ir už Henriko Ibseno dramos „Peras Giuntas“ pastatymą Osle 2013 m. pelnęs geriausio režisieriaus prizą.

Nuo pat pirmųjų nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo dienų Norvegijos parama ir palaikymas Lietuvai buvo labai svarbūs. Pirmoji diplomatinė misija vyko būtent į Norvegiją. Lemtingą Sausio 13-ąją norvegai buvo su mumis – ir Vilniuje, ir Osle, ir Jungtinėse Tautose. 1990 m. Osle atidarytas Lietuvos informacinis centras, norvegų dovanota palydovinė antena 1991 m. tapo mūsų svarbiausiu ryšiu su laisvuoju pasauliu. Ir šiandien norvegai puikiai supranta mūsų nepriklausomybės, mūsų saugumo svarbą ir yra pasiryžę ją ginti. Tą patvirtina ir visai neseniai pusmečiui į Lietuvą dalyvauti NATO priešakinėse pajėgose atvykę daugiau kaip 200 Norvegijos karių.

Norvegija Lietuvai yra ir svarbi prekybos partnerė. 2016 m. prekių apyvarta tarp Norvegijos ir Lietuvos sudarė 1028,4 mln. eurų, Norvegija Lietuvai buvo septinta didžiausia eksporto rinka. Norvegijos įmonės daug prisidėjo kuriant Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Pagal investicijų kiekį Lietuvoje Norvegija yra viena iš penkių daugiausiai investavusių šalių. Daugiau nei 230 Norvegijos įmonių Lietuvoje yra sukūrusios per 11 tūkst. darbo vietų.

Sunkiai rastume sritį, kurioje Lietuva ir Norvegija nebendradarbiauja. Mus sieja geri dvišaliai politiniai santykiai, bendras saugumo svarbos suvokimas, aktyvus regioninis bendradarbiavimas, verslo santykių plėtra. Bet visų pirma – mūsų žmonės, šiandien tapę tikrai gerais draugais ir pasiryžę dirbti abiejų šalių labui.