Nugaros skausmai, kurie prieš tris dešimtmečius ir seniau vargindavo vyresnio amžiaus žmones, dabar trukdo gyventi jau dvidešimtmečiams. Mokyklinio amžiaus vaikams taip pat skauda nugarą, o daugelio stuburas iškrypęs.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 80 proc. žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę nugaros skausmus. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos negalavimai pastaraisiais metais yra ir dažniausiai diagnozuojamos profesinės ligos. Europos Sąjungos šalyse net trečdalis visų dirbančiųjų priskiriami prie nugaros skausmų rizikos grupės ir nugaros skausmą patiria darbo vietoje. Lietuvoje tarp profesinių ligų (jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos, ausies, nervų sistemos, kvėpavimo sistemos, vibracinės ligos) pirmauja nugaros skausmų sukelti negalavimai. Jie 2011 m., Valstybinio profesinių ligų registro duomenimis, sudarė daugiau nei 50 proc. visų profesinių ligų, o 2000 m. – vos 12 proc.
Panaši padėtis ir kitose šalyse. Štai Vokietijoje maždaug 60-iai proc. pirmą kartą rentgenu patikrintų suaugusių žmonių nustatomi įvairūs stuburo pakitimai.
Medikai nugaros skausmus vadina civilizacijos liga. Mat gyvenant žinių visuomenėje, tiek studentams, moksleiviams, tiek suaugusiesiems reikia surinkti kur kas daugiau informacijos nei prieš dvidešimt ar daugiau metų. O tai dažniausiai daroma sėdint prie kompiuterio ir atliekant monotoniškus judesius. „Veido“ kalbinti specialistai pabrėžia, kad būtent ilgas sėdėjimas sukelia kaklo, pečių, juosmens skausmus. Mat žmogaus kaulų ir raumenų sistema nėra pritaikyta darbui ilgai sėdint arba stovint.

Nugaros skausmai vargina ir mažai judančius, ir daug sportuojančius

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos lektorius, kineziterapeutas-kineziologas Vidmantas Zaveckas paaiškina, kad dirbant sėdimą darbą ir mažai judant vienos raumenų grupės būna nuolat įtemptos, o kitos atpalaiduotos. Tad ilgai būnant vienoje padėtyje tam tikri raumenys nusilpsta, kiti sutrumpėja. „Tai vadinama raumenų disbalansu. Dėl šios priežasties žmones ir vargina skausmas, maudimas ar tempimas. 90 proc. jaučiančiųjų šiuos simptomus diagnozuojamas nespecifinis nugaros skausmas, kuris gali užklupti kartą per mėnesį ar rečiau. 20 proc. žmonių skausmai tampa įkyrūs, trukdo sėdėti, dirbti“, – dėsto V.Zaveckas.
„Kai skeleto raumenų sistema išsiderina, organizmas siunčia skausmo signalus, – antrina gydytojas neurologas Jonas Girskis. – Jeigu į juos nereaguojama, sąnariai ir stuburas nesaugomas nuo per didelių apkrovų, pažeidžiami stuburo diskai ir susiformuoja disko išvarža.“
Beje, tokius sveikatos sutrikdymus patiria ne tik mažai judantys, bet ir daug sportuojantys žmonės. Net profesionalūs sportininkai neišvengia disko išvaržų.
J.Girskio žodžiais, tai vienas iš mitų, kad sportuojant sporto salėje ar mankštinantis namie pavyks išvengti nugaros skausmų. Gydytojas prisimena ne vieną atvejį, kai po kelių savaičių treniruočių sporto salėje jauniems žmonėms buvo diagnozuota disko išvarža. „Nemažai gydytojų, pacientams pasiskundus nugaros skausmais, pataria plaukioti ar pakabėti ant skersinio, deja, ne vienas po tokių treniruočių atsigula ant operacinio stalo. Mat retas žino, net kaip taisyklingai reikia plaukioti. Namie darant mankštą, tik pasisukinėjus į vieną ir kitą pusę, taip pat jokio rezultato nebus“, – neabejoja J.Girskis.
Gydytojas pabrėžia, kad ir joga nėra gydymo metodas, tinkamas nugaros skausmams įveikti. Mat nežinant, kurį raumenį reikia stiprinti, o kurį tempti, nemalonūs simptomai gali tik sustiprėti.
Pasirodo, įvairiuose privačiuose kabinetuose nuo nugaros skausmų taikoma akupunktūra taip pat negali padėti. „Kaip ir vaistai, ji tik blokuoja, kuriam laikui numalšina skausmą, tačiau problema lieka“, – teigia J.Girskis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-41) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.