"Veido" archyvas

Medikai pabrėžia, kad nugaros skausmus kenčia beveik visi, kurie dirba sėdimą darbą

Net 80 proc. išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojų dažniau ar rečiau patiria nugaros skausmus. O maždaug penktadalis skausmus kenčia periodiškai. Beje, net 15 proc. visų nedarbingų žmonių dirbti negali kaip tik dėl nugaros skausmų.

Medikai pabrėžia, kad nugaros skausmus kenčia beveik visi, kurie dirba sėdimą darbą. Jeigu jūsų darbo vieta neergonomiška, dirbate naktį, nuolatos patiriate stresą ir po darbo vengiate pajudėti, nugaros skausmai tampa neišvengiami.

Didžiojoje Britanijoje tyrimais nustatyta, kad beveik pusė žmonių nugaros skausmus patiria dėl nugaros raumenų pertempimo, nes dažniausiai sėdima netaisyklingai ir tuomet vienos pusės nugaros raumenys labiau išsitempia nei kitos.

Skauda ir jauniems, ir vyresniems

Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės gydytoja ginekologė dr. Danguolė Vildaitė kasdien po kelias valandas operuoja. Dirbti ji turi susikaupusi, įsitempusi, o rankas laikyti vienodoje padėtyje. Natūralu, kad per tokią darbo dieną įskausta nugarą. Bet gydytoja teigia žinanti, kaip nuo skausmų apsiginti. “Atpalaiduoti įsitempusius raumenis po darbo labai padeda masažas ir karšta vonia”, – tvirtina ponia Danguolė.

Tačiau to neužtenka, todėl kiekvieną rytą gydytoja dar lovoje gerai pasirąžo, ištempia ne tik stuburą, bet ir visus sąnarius. Tada daro atsispaudimus, tik ne tokius, kokius esame įpratę matyti, o paprastesius: kojos lovoje, o rankos – ant žemės. Šitaip galima kas rytą padaryti net po šimtą atsispaudimų, jų tikslas – atpalaiduoti pečių linijos raumenis. Tai puikus būdas, padedantis išvengti įtampos skausmų.

Manantieji, kad nugaros skausmai – tik suaugusiųjų rūpestis, klysta. Vaikams irgi gali skaudėti nugarą. Štai Kūno kultūros akademijos Taikomosios fiziologijos ir kineziterapijos katedros docentė Gražina Krutulytė su kolegomis ištyrė 2 tūkst. Lietuvos vaikų ir nustatė, kad augant jų laikysena darosi vis blogesnė. “Į mokyklą vaikai ateina dar gana geros laikysenos, kai sulaukia 10–12 metų, jų laikysena būna labai bloga, o 17–18 metų tampa tragiška”, – tikina docentė.
Specialistė mano, kad vaikų laikysena prastėja dėl nejudrumo, dėl jų ūgiui nepritaikytų mokyklos suolų ir kėdžių namie, dėl per sunkių kuprinių, o vėliau – dėl tik ant vieno peties nešiojamų krepšių.

"Veido" archyvas

Vaikams nugaros skausmus gali sukelti per sunkios kuprinės

Iš pradžių dėl netaisyklingos laikysenos vaikai ima jausti skausmą, o ilgainiui dėl to gali išsivystyti ir lėtinės ligos. Beje, jau ištirta ir patvirtinta, kad savo funkcijų neatliekantis raumuo gali sukelti net kaulų pakitimus. Pavyzdžiui, gunktelėjimas rodo, kad yra netaisyklinga menčių padėtis, ilgiainiui tai gali lemti lėtinį peties sąnario išnirimą ir jį gali tekti pakeisti dirbtiniu.
Svarbu paminėti, kad Kūno kultūros akademijos specialistai yra parengę specialių pratimų rinkinį, kuris padėtų vaikams įgyti taisyklingą laikyseną ir kartu išvengti skausmų. Šių pratimų vaizdajuostę galima įsigyti Taikomosios fiziologijos ir kineziterapijos katedroje.

Kenčiančiųjų vis daugėja

Skausmo išvengti pavyksta ne kiekvienam. Statistika niūri: lėtinį skausmą dėl kaulų ir raumenų sistemos jaučia 100 mln. Europos gyventojų ir dėl to ilgiau ar trumpiau negali dirbti. Europos Komisijos duomenimis, iš žmonių, kurie nedirbo ilgiau kaip tris dienas, net pusė negalėjo dirbti būtent dėl kaulų ir raumenų skausmų. Ir tokių žmonių kamet daugėja.

Naujausi nevyriausybinės organizacijos “The Work Foundation” atlikti tyrimai rodo, kad dėl kaulų ir raumenų ligų ir ES, ir Lietuvoje išrašoma net iki 49 proc. nedarbingumo pažymų, o mūsų šalyje tarp darbingo amžiaus asmenų šios ligos yra antros pagal dažnį tarp negalią lemiančių priežasčių.

Dėl darbo prasidėjusiais nugaros skausmais skundžiasi apie 38 proc. įvairių profesijų žmonių. Apie 35 proc. darbuotojų patiria kaklo, pečių ir rankų raumenų skausmus. O Vilniaus universiteto profesorė Irena Balčiūnienė su kolegomis suskaičiavo, kad nugaros skausmais skundžiasi net 91 proc. odontolgų, daugiau nei pusė audėjų ir kitų panašių profesijų atstovų.

Suprantama, kai žmogui skauda, jis negali normaliai dirbti, o jeigu sutrinka jo koncentracija ir judesių laisvumas, darbuotojas gali patirti traumą. Negana to, skausmui slopinti skirti vaistai turi šalutinį poveikį, kuris irgi atlieka savo juodą darbą. O jeigu žmogus valdo sudėtingus arba labai didelius mechanizmus, tai gali būti nesaugu ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams. Beje, apskaičiuota, kad išlaidos, patiriamos dėl kaulų ir raumenų ligų, Lietuvoje sudaro net 1,8 mlrd. Lt, t.y. apie 2 proc. BVP.

Kaip išsaugoti darbingumą

Dabar žinoma net 200 ligų, kurios pažeidžia raumenis, sąnarius, sausgysles, raiščius, periferinius nervus ir kraujagysles. Pavyzdžiui, iš sergančiųjų artritu po penkerių sirgimo metų visuomenė priversta išlaikyti apie pusę ligonių, o per dešimtmetį tik 10 proc. ligonių išlieka darbingi. “Štai kodėl itin svarbu išsaugoti sergančiųjų darbingumą bei padidinti jiems naujų gydymo būdų ir reabilitacijos prieinamumą”, – tikina Ona Telyčėnienė, Lietuvos artrito asociacijos prezidentė.

Įrodyta, kad kuo ilgiau žmogus nedirba, tuo sunkiau jam sugrįžti į darbą. Todėl visuomeninės organizacijos ir medikai, susibūrę į judėjimą “Pasiruošęs darbui”, siūlo nedelsiant pradėti diskusiją apie tai, kaip pakeisti darbo organizavimą. Vienas tokių modelių galėtų būti kad ir toks: jei žmogus nepajėgia dirbti savo darbo, darbdabvys jam galėtų duoti tokio, kurį jis geba atlikti tuo metu. Tokia praktika jau taikoma Anglijoje. Kitų šalių patirtis rodo, kad vadovai gali netgi pakeisti darbo laiką ir taip apsaugoti sergančiuosius nuo būklės pablogėjimo.

Arba, pasak “The Work Foundation”, galima daryti taip, kaip daroma “Dvarčionių keramikoje”: anksčiau darbuotojai 15–30 kg sveriančius plytelių paketus turėdavo perkelti į kitą vietą rankomis. Per pamainą jie būdavo priversti pasilenkti iki 1700 kartų ir dėl to turėdavo daug sveikatos problemų. Kai šioje darbo vietoje buvo sumontuoti robotai, viskas iš esmės pasikeitė: padidėjo darbo našumas ir sumažėjo darbuotojų praleistų darbo dienų.

25-ių Europos šalių duomenis išnagrinėjęs tyrimas rodo, kad ankstyva ligų diagnostika ir ankstyvas gydymas gali ne tik smarkiai sumažinti naštą, kurią patiria valstybės biudžetas dėl sergančiųjų kaulų ir raumenų ligomis, bet ir pagerinti darbuotojų produktyvumą. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė mano, kad sprendžiant kaulų ir raumenų sistemos pažeidimų problemas būtina ne tik peržiūrėti teisės aktus, bet ir keisti požiūrį į ligą, jos prevenciją bei gydymą. “Mūsų šalyje lėšos gydymui skiriamos tada, kai ligonis jau guli ligos patale. O reikėtų investuoti anksčiau. Šiandien priimti tinkami sprendimai rezultatų duos tik po 10–15 metų”, – sako parlamentarė.

Net ir sunkiai sergantiesiems galima padėti

39-erių metų jonaviškis Pranas Kšivickas serga ankiloziniu spondilitu, dar vadinamu Bechterevo liga, kuri visiškai suardo sąnarius. Manoma, kad liga prasideda dėl paveldėto geno, lemiančio organizmo imuninę reakciją į aplinkos dirgiklius.

Pats Pranas sako skausmą jaučiantis, kiek save atsimena, o ypač dideli skausmai jį ėmė kankinti nuo devyniolikos. Galų gale atsitiko taip, kad jis ne tik paeiti nebegalėjo, bet ir su vežmėliu judėti. Jam lūžo stuburas, teko pakeisti klubo sąnarį. Dienų dienas jis leido lovoje kovodamas su nepakeliamu skausmu.

Prieš septynis mėnesius Pranui buvo skirti nauji vaistai – biologinė terapija, ir jis ne tik atsistojo ant kojų, bet ir ėmė dirbti batsiuviu, vėl vairuoja automobilį. Tiesa, negali pats užsirišti batų, jam reikia protezuoti antrąjį klubo sąnarį. Bet Pranas vis tiek džiaugiasi, nes praėjo nepakeliami skausmai ir jis optimistiškai žvelgia į ateitį. “Baisu tik viena, – sako jis, – kad nepirtrūkčiau vaistų”.

“Nors gydymas brangus – vienam žmogui metus trunkantis gydymo kursas kainuoja apie 30 tūkst. Lt, vis dėlto jis atsieina gerokai pigiau, nei slaugyti ir išlaikyti invalidu tapusį žmogų”, – tikina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovas prof. Algirdas Venalis ir priduria, jog tam, kad žmonės išliktų sveiki, labai svarbu užtikrinti efektyvią kaulų ir raumenų ligų diagnostiką bei savalaikį gydymą. Jei P.Kšivickas efektyviais vaistais būtų buvęs pradėtas gydyti laiku, dabar galėtų gyventi visavertį gyvenimą.

Kineziterapeutų patarimai dirbantiesiems kompiuteriu

• Nesėdėkite valandų valandas – atsistokite, patampykite raumenis. Jeigu negalite vaikščioti, atsiloškite arba iškelkite rankas bei pasukiokite pečius.

• Sėdėdami išlaikykite taisyklingą laikyseną. Nepagailėkite pinigų ergonomiškai kėdei. Jeigu tokios neturite, pasikiškite pagalvėlę po juosmeniu, ji padės nesikūprinti.

• Naudokite alkūnių atramas, nes nukrausite įtampą nuo pečių.

• Įsirenkite darbo stalą taip, kad kompiuterio ekrano viršus būtų akių lygyje.

• Sėdėkite taip, kad jūsų keliai nebūtų žemiau klubų sąnarių.

• Jei vienu metu dažnai spausdinate ir kalbatės telefonu, būtinai naudokite telefono įrangą su ausinėmis.

• Riešas turi būti padėtas ant stalo.

• Jeigu ilgai dirbate nešiojamuoju kompiuteriu, įsigykite atskirą klaviatūrą ir pelę, kad galėtumėte kompiuterį pakelti iki akių lygio.