Visos Europos mastu atliktas tyrimas parodė, ką ir kaip europiečiai kalba, galvoja ir ko tikisi iš Rusijos. Vienose šalyse Rusija matoma kaip didžiausia įmanoma grėsmė, kitoms ji kone neegzistuoja, trečios į ją žvelgia pro rožinius akinius ir neatsistebi, ko šiaušiasi labiausiai dėl Rusijos nerimaujančios Baltijos šalys.

Rima JANUŽYTĖ

Prahoje veikiančio analitinio centro „European Values Think Tank“ ekspertai ką tik paskelbė tyrimą, atskleidžiantį, kaip per pastaruosius dešimt metų keitėsi visų ES šalių politikų, politologų, saugumo ekspertų, žiniasklaidos ir visuomenės nuomonė apie Rusiją.

Tyrimui pasitelktos analitikų studijos, vieši politikų pareiškimai, įvairios saugumo tarnybų ataskaitos, straipsnių antraštės, oficiali šalies pozicija vienu ar kitu klausimu (pavyzdžiui, kaip vienos ar kitos šalies politikai reagavo į Krymo aneksiją, kokia retorika naudota šiuos faktus skelbiant, kaip šie įvykiai keitė visuomenės požiūrį į Rusiją nuomonių apklausose etc.).

Analitikai atkreipė dėmesį, kad pasikeitė daugelio ES šalių saugumo tarnybų elgesys: jos ėmė kur kas atviriau kalbėti apie Rusijos veiksmus, apie šios šalies mėginimus kištis į valstybių vidaus politiką. Ypač tai pasakytina apie anksčiau gana santūrius Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Čekijos Respublikos saugumiečius. Kai kurie saugumo vadai atvirai prakalbo apie Rusijos keliamas grėsmes, nors tokio žodžio aukšto rango saugumo darbuotojai anksčiau apskritai vengdavo.

Vis dėlto ne saugumo vadų pareiškimai, o energetika ir verslo interesai yra svarbiausi daugelio ES šalių Rusijos vertinimo kriterijai. Kuo priklausomybė nuo Rusijos didesnė, tuo šalies pozicija atsargesnė ir malonesnė.

Kai kurios čekų analitikų išvados – gana netikėtos, kai kurias buvo galima nuspėti, tačiau tyrimas atskleidė daug faktų ne tik apie ES šalis ir jų gyventojus, bet ir apie pačią Rusiją: kaip ji save pozicionuoja bendraudama su viena ar kita ES šalimi, kiek aktyvūs Rusijos agentai, kiek vieną ar kitą ES šalį „myli“ patys rusai.

Septynios stovyklos

Čekų analitikai visas ES šalis suskirstė į septynias grupes – nuo labiausiai Rusijos agresijos grėsmę suvokiančių iki šilčiausius jausmus jai puoselėjančių valstybių.

Visoje ES tokių šalių, kurios suvokia Rusijos agresiją ir žodžių į vatą nevynioja, yra keturiolika. Dalis jų apsiriboja tik žodžiais, kitos – ne tik kalba, bet ir mato būtinybę į šią agresiją vienaip ar kitaip reaguoti. Tokių „aktyvisčių“ Europoje yra šešios. Tarp jų, be jokios abejonės, pirmu numeriu rikiuojasi Lietuva, taip pat Latvija ir Estija. Be Baltijos sesių, čia yra Lenkija, o iš tolimesnių „draugių“ – Didžioji Britanija ir Danija.

Nuosaikesnės yra šalys, tyrime pavadintos „atsivertėlėmis“: šios šalys tik dabar atsitokėjo ir susigriebė, kad Rusija nėra tokia, kaip joms anksčiau atrodė. Tarp praregėjusių ir naujas Rusijos spalvas išvydusių valstybių – Suomija, Švedija, Nyderlandai, Čekijos Respublika ir Vokietija.

Nuo pastarosios, analitikų teigimu, labiausiai priklausys, kaip formuosis visų šių šalių pozicija Rusijos atžvilgiu: ar ji priartės prie lietuviškosios aktyvaus reagavimo, ar prie suomiškosios nuosaikios pozicijos, pamatysime po Vokietijos rinkimų ir valdančiosios koalicijos sudarymo.

Šiuo metu minėtos keturiolika valstybių neturi nei aiškaus lyderio, nei aiškios strategijos, ką daryti su Rusija. Vokietija lyderio vaidmens nesiima dėl artėjančių rinkimų, Lenkijoje sumaištį kelia neprognozuojama jų pačių vyriausybė, Didžioji Britanija jau viena koja pasitraukusi iš ES.

Likusios ES narės rikiuojasi skalėje nuo abejingų Rusijai iki labai jai draugiškų.

Pavyzdžiui, Portugalija, Malta ir Airija su Rusija neturi iš esmės jokių reikalų, kaip ir nuomonės apie šią šalį. Dar šešios valstybės stengiasi niekaip nesikišti ir nereaguoti į su Rusija susijusius įvykius, apsiribodamos grynai dalykiniu, pragmatišku bendravimu.

Dvi šalys – Slovakija ir Vengrija laikosi prorusiškos linijos, mat ši pozicija padeda pelnyti daugiau rinkėjų balsų. O štai Graikijai, Italijai ir Kiprui tarsi uždėti rožiniai akiniai – jos Rusiją teigiamomis spalvomis piešia nepaisydamos jokių aplinkybių. Kaip sako čekų analitikai, nežinia, ką dar turėtų padaryti Rusija, kad šios šalys ją imtų vertinti bent jau neutraliai.

Lyderė čia yra Italija, uoliai besipriešinanti sankcijoms ir kiekviena proga liaupsinanti Rusijos veiksmus Sirijoje. Tiesa, jei Prancūzijos prezidento rinkimus laimėtų Rusijos svajonių kandidatė Marine Le Pen, Italija gali būti nustumta į šoną, nes ją pakeistų svarbesnė ir didesnė draugė Prancūzija.

Stovykla nr. 1: Lietuva ir jos draugės

Tyrimo išvadose Lietuva, Latvija ir Estija vadinamos „labiausiai Europoje susirūpinusiomis dėl Rusijos vykdomos agresijos“, nors mums tai, žinoma, jokia naujiena. Kur kas įdomiau, kad mūsų stovykloje – ne tik Lenkija, bet ir Didžioji Britanija bei Danija. Jei nežinojome, kad esame ne vieni, tai dabar galime būti ramūs, mat šios dvi Europos šalys pasiruošusios ne tik postringauti apie Rusijos grėsmę, bet ir veikti, jei tik prireiktų.

Didžioji Britanija iš pat pradžių buvo viena labiausiai už sankcijas po Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje pasisakančių ES šalių. Tokia šalies pozicija iš esmės nepasikeitė ir po pernykščio balsavimo dėl pasitraukimo iš ES. Viena vertus, Didžiosios Britanijos saugumo tarnybos vis susiduria su Rusijos lėktuvų įsiveržimu į Didžiosios Britanijos oro erdvę, virš jos teritorinių vandenų. Jie ir pernai, ir šiemet jau kelis kartus „užklydo“ netoli Šetlando salų, skrisdami į ir iš operacijų Sirijoje.

Šaltukas Rusijos ir Didžiosios Britanijos santykiuose dvelkia jau senokai: nors šalys Antrojo pasaulinio karo metais buvo sąjungininkės, tačiau Šaltojo karo laikotarpiu priešiškumas buvo didžiulis. Prie draugiškesnių santykių neprisidėjo ir Aleksandro Litvinenkos nužudymas bei nuolat pasikartojantys diplomatiniai nesutarimai dėl įtariamųjų perdavimo Rusijai.

Nors Didžioji Britanija yra labai mėgstama rusų, ypač pačių turtingiausių, be to, yra viena didžiausių užsienio investuotojų Rusijoje, šalys labai dažnai susiduria ir su nesklandumais verslo srityje.

Visa tai atsispindi ir Didžiosios Britanijos retorikoje: šalies politikai, strategai ir saugumo ekspertai nevengia kritikos Rusijai. Iš kitos pusės, Britanijos viešoji nuomonė teigia, kad Rusijos elgesį, ypač Ukrainos atžvilgiu, lėmė „netinkamos diplomatinės Briuselio priemonės“, kitaip sakant, Rusijos agresija esą buvo išprovokuota.

Danijoje tokių nuomonių bent jau iš oficialių asmenų neišgirstume. Šios šalies pozicija – aiškus Rusijos pasmerkimas už jos veiksmus ir bekompromisis reikalavimas laikytis Minsko susitarimų sąlygų.

Kaip pastebi analitikai, Danijos santykiai su Rusija labai atšalo nuo pat Vladimiro Putino eros pradžios: Danija buvo bene pirmoji Vakarų šalis, įsivėlusi į diplomatinius nesutarimus su šiuolaikine Rusija.

Na, o labiausiai Danijos ir Rusijos santykius sugadino Čečėnijos karas, Danijoje sukėlęs didelį ir labai neigiamą atgarsį ir paskatinęs aktyviai įsitraukti sprendžiant šį konfliktą. Rusiją savo ruožtu labai suerzino Danijos atsisakymas išduoti jai čečėnų separatistų lyderį Achmedą Zakajevą.

Be to, Danijoje itin jautrios temos yra žmogaus teisės ir aplinkosauga, o būtent šiais dviem klausimais Rusija nelabai kuo turi pasigirti. Ypač daug kritikos Danijoje sulaukia dujotiekio tiesimas Baltijos jūros dugnu. „Švedija ir Suomija dažnai save pozicionuoja kaip šalis „tarp Rytų ir Vakarų“, o Danija save laiko grynai Vakarų šalimi, ir joks tarpininko vaidmuo jai nėra įdomus“, – teigia analitikai.

Danijos nevaržo ir jokie ekonominiai ar energetiniai interesai: šios šalies prekyba su Rusija labai nereikšminga, be to, Danija yra tarp nedaugelio Europos šalių, energetiškai visiškai nepriklausomų nuo Rusijos naftos ir dujų, – viską ji gauna iš savo pačios išteklių Šiaurės jūroje. Tiesa, skaičiuojama, kad maždaug 2022-aisiais Danijos iškastinio kuro ištekliai ims mažėti, tad šaliai dalį kuro gali tekti importuoti iš Rusijos, o tai gali reikšmingai pakoreguoti tarpusavio santykius.

Jei taip nutiktų, Lietuva liktų viena su savo bendramintėmis Baltijos sesėmis bei Lenkija, mat Didžioji Britanija tuo metu jau bus „anapus“ ES sienos, o Danija, gali būti, sušvelnins savo toną Rusijos atžvilgiu.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2017-m