Mobingas
Nuo mobingo kenčia ir verslininkai, ir valstybės tarnautojai
Nuo psichologinio teroro darbe – mobingo – kenčia tiek valstybės tarnautojai, tiek dirbantieji privačiame sektoriuje , tačiau darbuotojus veiksmingai ginančių teisės aktų kol kas nėra, sako ekspertė.
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų daktarė Jolita Vveinhardt apklausė dirbančiuosius valstybės ir privačiajame sektoriuose. Daugiausiai, beveik 11 procentų apklaustų švietimo darbuotojų nurodė nuolat kenčiantys bendradarbių ir vadovų patyčias. Mobingą patiria per 10 procentų dirbančiųjų sveikatos ir socialinio darbo, apie 8 procentus – viešojo valdymo ir gynybos srityse.
Tarp verslo organizacijų darbuotojų labiausiai nuo mobingo kenčia dirbantieji leidybos, spausdinimo įmonėse – apie 10 procentų, prekyboje – apie 9 procentus, viešbučiuose ir restoranuose – apie 8 procentus.
“Mobingas – tai ilgai trunkantis, itin auką varginantis psichologinis terorizavimas, pakertantis žmogaus sveikatą, sukeliantis psichikos, virškinamojo trakto, širdies ligas. Auka – dažnai perspektyvus darbuotojas – dėl nesveikos konkurencijos sužlugdoma fiziškai ir morališkai, priverčiama išeiti iš darbo. Kartais net nusižudo”, – BNS sakė J. Vveinhardt.
Mokslininkės teigimu, dešimtimis milijardų eurų nuostolius skaičiuojančios Vakarų valstybės su problema kovoja jau tris dešimtmečius. Ji apgailestauja, kad Lietuvoje vis dar nėra specialių teisės aktų, nors dėl mobingo nuostolių patiria ir verslas, ir sveikatos apsaugos sistema.
“Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui skandinavų, veikia antimobingo įstatymai, aukoms sukurta pagalbos ir reabilitacijos sistema. Pasigirsta teiginių, kad ir Lietuvos Baudžiamojo kodekso nuostatos, draudžiančios terorizavimą, gali būti taikomis darbuotojams ginti. Tačiau pagal dabar galiojančius įstatymus sudėtinga įvertinti kolegų susimokymą nekalbėti su auka, nutylėti darbinę informaciją ir kitus iš pirmo žvilgsnio nekaltus ir “subtilius” psichologinio teroro metodus”, – pažymi mokslininkė.
- Nėra panašių straipsnių.
Komentarai (4)
Komentuoti
Loading ...
Gerai, kad pagaliau atliekami tokie tyrimai
Norėtųsi detaliau sužinoti kokie buvo rezultatai
Informacijos apie mobingą problema Lietuvoje egzistavo. Dabar, kai mokslininkė tikrai gerai išanalizavo ir pateikė mobingo koncepciją, svarbu kad organizacijų vadovai suprastų ir įvertintų kuo tikslesnių ir moksliškai pagrįstų mobingo metodų poveikį.
Siekiant nuolatinės darnios organizacijos veiklos svarbu nustatyti mobingo reiškinius ir žalos poveikį. Tam tikslui būtina pritraukti puikiai žinančius ir valdančius tiriamą problemą ekspertus, manau, kad ir pati doc. dr. J. Vveinhardt turėtų tuo klausimu daug ką pasiūlyti.
Vadovai, užkirskite kelią psichologiniam terorui, leiskite žmonėms dirbti ir kurti. Gerai organizuoti santykiai pagerins organizacijos rezultatus įvairiose jos funkcionavimo srityse, užtikrins didesnį pelną, o pelno nesiekiantiems bus garantuotas organizacijos gyvybingumas ir tikslų įgyvendinimas.
Būtent, su mobingu ir nesveiku pavydu susiduria visa galva aukštesni už užsigulėjusius, apkerpėjusius nevykėlius. Kol su tuo nesusidūriau, nežinojau kad tokių dalykų iš viso gali būti. O dabar užtikrintai galiu pasakyti , kad tai nevykėlių, nesugebančių nė elementaraus darbelio atlikti, pavydas, peraugantis į visišką sužvėrėjimą ir agresiją. Ir beje, kas keisčiausia, tokių problemų nebuvo, kai buvau ką tik pradėjusi dirbti ir neatlikdavau visko taip jau puikiai!! Dar suprantu, kad tai gali vykti privačiame sektoriuje, kur bujoja lipimas per galvas ir tada visos priemonės pateisinamos.
Tačiau aš dirbu valstybės tarnyboje (SD), ir tai, kad ypatingai šiais sunkiais laikais, yra žmonių, kurie ateina į darbą kabinėtis, reikšti savo nuotaikas ir agresiją, yra nedovanotina, ir tokie asmenys turi lėkti iš darbo. Todėl būtų įdomu ir norėtųsi, kad būtų pateikta daugiau informacijos, kokios yra galimybės ir kokios šiuo metu egzistuoja teisinės priemonės, kur galima kreiptis. Aš bent jau nežadu tylėti ir vienu ar kitu būdu sukelsiu didelį skandalą, panaudosiu, jei reikės ir filmuotus vaizdus, ir kaip minimum, apskųsiu aukštesnei valdžiai. Manau, kad susidūrusiems su tuo labai aišku, kokia dažniausiai būna tiesioginio viršininko, kurio blauzdos per skystos (nes kitaip tokie dalykai ir nevyktų), pozicija:(
Nesusidūrę su tuo turbūt nukrauptų visai. O vyksta viskas taip: kiekvieną dieną atėjusi į darbą turiu tiesiog išsikariauti teisę dirbti. Kadangi kiekvienas turi savo darbo sritį, tai darbiniais reikalais kabinėtis neišeina. Todėl vyksta viskas pačiame primityviausiame lygyje, žemiau nusileisti jau nėra kur: visos kabinete sukabinę veizolus tiesiog spokso, ką, kur tu veiki, kur pasisukai, ar paspaudei klaviatūros klavišą, ir demonstratyviai trankosi paskui kiekvieną judesį, kiekvieną galvos pasukimą – aš nejuokauju!! Ir kai papasakojau viršininkei, kad man pasisukus, pvz., paimti segtuvą yra taip trenkiama ar į klaviatūrą, ar su koja į grindis, kad gali nuo kėdės nušokti, tai reakcija buvo tokia: „ai visokių dalykų būna, va tokia ir tokia tai padarė taip ir taip“.. Ir pagrindinis argumentas (o čia ir mobingo esmė!): „tai argi gali būti, kad ir ta, ir ana va, prieš tave nusistatę, gal tau ATRODO“. Visokiais būdais bandoma provokuoti, tyčiotis, aišku apkalbos ir t.t. Viršininkė irgi yra užsisėdėjusi valstybės tarnyboje, protu nelabai pasižyminti bobelė, tai čia manau, dar suveikia ir storasubininių, ūsuotų klimaksinių solidarumas.
Jau tokių dalykų mačiau, kad dabar manau, sugebėčiau dirbti bet kokiomis sąlygomis, matyt, reikia dirbti ten, kur būtum prie kvailesnių, o ne atvirkščiai:)