D. Matvejevo nuotr.

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Po savaitės Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – neeilinė premjera: Gintaras Varnas pristato spektaklį „Oidipo mitas. Tėbų trilogija“.

Smalsiausius būsimuosius žiūrovus teatras iš anksto pakvietė į renginį „Aiškinamės Oidipo mitą“, kurį jo vedėjas, klasikinių tekstų vertėjas dr. Mindaugas Strockis perkrikštijo į „Oidipo mitas žaliems“. Visiems atėjusiems buvo išdalytos netipiškos spektaklio programėlės, kuriose nubraižytas septynių kartų Oidipo giminės medis ir įdėta Senovės Graikijos miestų, kuriuose vyksta spektaklio veiksmas, išsidėstymo schema.

Pasak M.Strockio, pirmiausia būtina suvokti, kad antikos graikų dramaturgus nuo mūsų skiria du su puse tūkstantmečio. Mokslininkai iš tam tikrų istorikų užuominų spėja, kad Oidipo mite dėstomi įvykiai vyko vėlyvajame bronzos amžiuje, maždaug dvyliktame amžiuje prieš Kristų. Kaip tuomet atrodė graikų mituose minimi miestai? Juose stovėjo plačiasienės akmeninės tvirtovės, o pačius miestus valdė karaliai, kurių ginčai dėl sosto paprastai būdavo sprendžiami dvikovomis.

Vietovės, kuriose vyksta mito veiksmas, yra realios. Atstumai tarp mite minimų vietovių nėra dideli, siekia keliasdešimt kilometrų. Pavyzdžiui, Tėbus, kuriuose gimė Oidipas, nuo Korinto, kuriame jis užaugo, skiria maždaug 60 km. Pasak mitologijos, Tėbus įkūrė valdovas Kadmas, toje vietoje nukovęs dievo Arėjo drakoną ir pasėjęs jo dantis, iš kurių išaugo pasėtieji žmonės – mitinė Tėbų aristokratų giminė, senojo Menoikėjo (dramoje veikia jo anūkas tokiu pat vardu) ir jo vaikų Kreonto ir Jokastės protėviai. O štai Jokastės vyras ir tikrasis Oidipo tėvas Lajas kildinamas iš paties valdovo Kadmo giminės.

Jokastė ir Lajas ilgą laiką negalėjo susilaukti vaikų. Tuomet jie nukeliavo pas Delfų miesto orakulą, kuris karaliui Lajui pažadėjo sūnų, bet išpranašavo, kad užaugęs sūnus jį nužudys ir ves jo žmoną – savo motiną. Tai žinodamas Lajas dar kūdikį Oidipą ketino nužudyti. Bet, kaip dažniausiai būna tokiuose siužetuose, pasmerktasis kūdikis buvo atiduotas tarnui, kad šis įmestų jį upėn, o tarnas pagailėjo vaiko ir perdavė jį Korinto piemeniui, kuris vaikelį parnešė savo bevaikiam valdovui Polibui. Taip tikrosios savo kilmės nežinantis Oidipas užauga kaip Polibo sūnus.

Tuomet jau Oidipas nukeliauja pas Delfų orakulą, kuris jam pakartoja tą pačią pranašystę: jaunuolis nužudys savo tėvą ir ves savo motiną. Bandydamas išvengti pažadėtosios lemties, Oidipas išsigandęs nebegrįžta į Korintą pas įtėvius, kuriuos laiko savo tikraisiais tėvais. Tačiau kelyje prie Daulidės sutinka užsispyrusį neginkluotą senį, lydimą kelių tarnų. Su jais susiginčijęs jaunuolis keliauninkus užmuša ir toliau keliauja į Tėbus, net neįtardamas, kad senis buvo Tėbų karalius Lajas – tikrasis jo tėvas. Taip jau būna graikų dramose: kuo energingiau stengiamasi išvengti pranašystės išsipildymo, tuo labiau jis priartinamas.

Tėbuose Oidipas randa sfinksą – mitinę pabaisą, visiems sutiktiesiems pateikiančią savo mįslę. Tuos, kurie mįslės neįmindavo (kaip dažniausiai ir nutikdavo), sfinksas sudraskydavo. Tačiau Oidipui pavyksta įminti sfinkso mįslę, ir, sunaikinęs mitinę pabaisą, jis tampa Tėbų didvyriu, veda paslaptingai dingusio karaliaus žmoną Jokastę ir su ja susilaukia keturių vaikų: dvynių Polineiko ir Eteoklo bei dukterų Antigonės ir Ismėnės. Išsipildo antroji pranašystės dalis, tik niekas apie tai nenutuokia.

Po dvidešimties metų, karaliaus vaikams paūgėjus, Tėbus užklumpa maras. Delfų orakulas išpranašauja, kad negandos baigsis tuomet, kai iš miesto bus išvarytas buvusio karaliaus Lajo žudikas. Kaip tik nuo čia ir prasideda dramos „Oidipas karalius“, tapusios pirmosios G.Varno spektaklio dalies pagrindu, veiksmas. Mat „Oidipo mitas. Tėbų trilogija“ sumontuota iš keturių skirtingų antikinių dramų, pasakojančių to paties mito atskirus epizodus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2016-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.