Bene didžiausios Europoje slenkančio smėlio kopos, vakaruose šėlstanti Baltijos jūra, o rytuose – saulę pasitinkančios Kuršių marios. Neringa – viena mėgstamiausių poilsio vietų Lietuvoje, kurortas, išaugęs senųjų baltų genčių įkurtų gyvenviečių vietoje ir išsaugojęs nemažai kurėnais į marias plaukusių žvejų kaimelių tradicijų. Šia vasarą Nidos ir Juodkrantės paplūdimiuose vėl plevėsuos Mėlynoji vėliava – įvairių šalių turistų ir kelionių organizatorių atpažįstamas ženklas, reiškiantis, kad Kuršių nerijos paplūdimiai atitinka aukščiausius aplinkosaugos ir paslaugų kokybės standartus.

Birutė ŽEMAITYTĖ

Poilsis čia išskirtinis: kas rytą jus sveikins iš vienos pusės ošianti Baltijos jūra, iš kitos – teliūškuojančios Kuršių marių bangos ir tarp jų parimusios kopos. Poilsiautojus į balto smėlio paplūdimius vilioja jodo ir druskų prisotintas oras, ypatingas mikroklimatas, saulė, miškai ir parkai. O kartą atradusieji šią vietą, kurią, pasak mokslininkų, Baltijos bangos ir vėjai suformavo daugiau kaip prieš penkis tūkstančius metų, čia sugrįžta dar ne kartą.

Sveika, Neringa, arba XIX a. vestuvės

„Didžiąją dalį Neringos svečių sudaro nuolatiniai lankytojai: kažkada jie patys buvo vaikai, o dabar jau atsiveža savo vaikus ir anūkus. Praėjusiais metais viena pora suskaičiavo, kad pas mus be pertraukos vieši 60 metų, ir jei nepavyksta atvykti vasarą, apsilanko kitu metų laiku“, – sako Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis ir priduria, kad kai kuriems poilsiautojams Neringa tapo ir svarbiausių šeimos švenčių vieta.

Mažiausiai vienai porai Neringa ir šiemet taps vienos svarbiausių gyvenimo švenčių liudininke. „Šiemet 19 kartą per Jonines vyksiančio tarptautinio festivalio „Tek saulužė ant maračių“ tema – vestuvės. Dar gegužės viduryje paskelbėme poros, kuri norėtų susituokti per festivalį pagal tradicinius XIX a. Mažosios Lietuvos papročius, paiešką ir sulaukėme daugiau nei dvidešimties porų anketų. Tad šventė turėtų būti ne tik įdomi žiūrovams, bet ir itin prasminga tiems, kurie taps svarbiausiais jos veikėjais“, – pasakoja Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro (KTIC) „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė.

Kiti atvyks per pamėgtą pamario krašto žvejo šventę ar į jau dvidešimt pirmą kartą vyksiantį tarptautinį Thomo Manno festivalį. Dar kiti į Kuršių neriją skubės pasigrožėti Kuršių marių regatoje dalyvaujančių buriuotojų meist-riškumu. Jau dabar žinoma, kad jubiliejinėje 50-oje regatoje neringiškiai sulauks rekordinio skaičiaus dalyvių. Jau birželio mėnesį Nidos bendruomenės namuose duris atvers paroda, kurioje bus eksponuojami šiam kraštui svarbūs Nidos dailininkų kolonijos darbai, o vasaros vakarais muzikos mėgėjus džiugins bardai.

Įžanga į turiningą vasarą taps sporto ir laisvalaikio festivalis „Sveika, Neringa!“, jau antrą kartą simboliškai skelbsiantis sezono pradžią viename mėgstamiausių Lietuvos kurortų. „Tai vienintelis Lietuvoje sporto festivalis, kurio dalyviai per tris dienas galės išmėginti jėgas ir net pelnyti medalius daugybėje skirtingų sausumos ir vandens sporto šakų varžybų, kuriose dalyvaus ir suaugusieji, ir vaikai“, – sako Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Dovydas Mikelis ir priduria, kad tiems, kurie renkasi aktyvų laisvalaikį, nuobodžiauti tikrai nebus kada.

Vasaros pradžios šventės programoje – pėsčiųjų žygis, orientavimosi, jėgos aitvarų, irklenčių, vaikų bėgimo varžybos, dziudo turnyras, kuriame susikaus jaunių ir jaunučių komandos iš visos Lietuvos, o profesionalūs dziudo treneriai visus norinčiuosius pamokys savigynos pagrindų. Festivalio programoje – jachtų regata, pirmą kartą rengiamas „Zuikio daržo“ bad-mintono turnyras, jau tradiciniais tapę teniso bei krepšinio turnyrai. Jėgos aitvarų mėgėjai festivalio dienomis taip pat varžysis Nidoje. Automobilių sporto mėgėjai stebės automobilių slalomo čempionato „Slalom warz championship 2017“ etapo varžybas, kurių tikslas – paskatinti šio sporto entuziastus varžytis uždaroje saugioje trasoje, o ne gatvėse.

Mažuosius festivalio dalyvius organizatoriai kviečia trumpam pasijusti piratais. „Specialiai jiems rengiamose kūrybinėse dirbtuvėse vaikai gamins piratų laivus, kardus ir skrybėles. Pasistengsime, kad nusipiešę veidukus ir pagal žemėlapį ieškodami „lobio“ jie patirtų nepamirštamą nuotykį“, – sako D.Mikelis.

Mero pavaduotojas tikina, kad nepamiršti bus ir muzikos mėgėjai – jie galės rinktis ir rimtosios, ir popmuzikos koncertus. O visi, kurie norės pažvelgti į Kuršių neriją ir abipus jos plytinčius marių bei jūros vandenis iš paukščio skrydžio, nuo šiol galės užkopti į apžvalgos bokštą, sukonstruotą ant buvusių poilsio namų pamatų netoli Nidos švyturio.

Kurortu virtę žvejų kaimai

Kuršių nerijos pasididžiavimas – smėlio kopos – susidarė vėjui pustant išdžiūvusį smėlį. Smėliu užpildama marias nerija platėjo, traukėsi iš vakarų į rytus, o šis slinkimas sustojo, kai akmens amžiuje čia ėmė augti miškai. Spėjama, kad tuo metu Kuršių nerijoje ir apsigyveno pirmieji žmonės. Senieji gyventojai medžius laikė šventais ir jų nelietė, tad XV a. visa Kuršių nerija buvo apsigobusi žalia miškų skraiste. Bet vėliau žmonės pradėjo juos kirsti, ir vėjo genamas smėlis ėmė slinkti skersai pusiasalio Kuršių marių link. Didžiulės kopos savo kelyje palaidojo ne vieną pamario žvejų kaimą. Jų gyventojai kėlėsi iš vienos vietos į kitą, tačiau slenkančios kopos vis „atsivydavo“ bėglius ir vertė ieškoti būdų sustabdyti smėlį. Taip atsirado dirbtinai suformuoti kopagūbriai, o prieš porą šimtų metų pradėta apželdinti kopas kalnapušėmis. Tokio masto pajūrio kopų sutvirtinimas ir apželdinimas, kuris tęsiasi ir dabar, yra vienintelis pasaulyje.

Keturios Kuršių nerijos gyvenvietės – Nida, Preila, Pervalka ir Juodkrantė – bėgdamos nuo slenkančio smėlio taip pat keliavo. Istoriniai šaltiniai liudija, kad XVI a. viduryje Juodkrantės kaimas buvo įsikūręs jūros pusėje, maždaug 2,5 km į šiaurę nuo dabartinės gyvenvietės. Bet senąją Juodkrantę užpustė smėlis ir XVII a. pradžioje ji persikėlė į dabartinę vietą. Pradžią jai davė smuklė, aplink kurią savo namus ėmė statytis žvejai, o lemiamos įtakos kurorto atsiradimui turėjo Eduardas Stellmacheris, nusprendęs pritaikyti smuklę poilsiautojams, vėliau pavertęs ją dideliu moderniu viešbučiu.

XX a. pirmoje pusėje Juodkrantė, 1923 m. oficialiai gavusi kurorto statusą, jau buvo populiarus ir gana prabangus Baltijos pajūrio kurortas, jame veikė penki viešbučiai, buvo 20 vilų bei pensionų, bet poilsiautojai apsistodavo ir žvejų nameliuose.

Nida, istoriniuose šaltiniuose paminėta dar 1366 m., dabartinėje vietoje atsidūrė tik 1730 m. , o po Pirmojo pasaulinio karo ėmė vytis Juodkrantės kurortą – čia taip pat sparčiai daugėjo komforto ir poilsiautojų, buvo įkurta sklandymo mokykla.

Preila, trečia pagal dydį gyvenvietė, pirmą kartą Juodkrantės bažnyčios registre paminėta 1843–1844 m, kai marių pakrantėje buvo įkurta iš užpustytų kaimų atsikėlusių gyventojų.

Mažiausia iš keturių gyvenviečių Pervalka taip pat įsikūrė persikrausčius žmonėms iš smėlio užpustytų kaimų, o laikui bėgant pasitraukė dar 1,5 km į šiaurę. Iki 1933 m., kai abu kaimai įgijo kurortinės vietovės statusą, čia gyvenę žmonės daugiausia vertėsi žvejyba. Vėliau dauguma sodybų buvo pertvarkytos: nors jos išsaugojo žvejų gyvenviečių įvaizdį, čia atsirado naujų pastatų, o senieji buvo papuošti medžio raižiniais, įrengtos pastogės, pastatyta žuvų rūkyklų.

Visos šios gyvenvietės praūžus Antrajam pasauliniam karui ilgai merdėjo, nes senųjų gyventojų beveik neliko, o kaip kurortas iš naujo ėmė formuotis tik septintojo XX a. dešimtmečio pabaigoje.

Į vieną, ilgiausią Lietuvos miestą Neringą, kurio ilgis siekia beveik 50 km, o plotas – 9 tūkst. ha, Nida, Preila, Pervalka ir Juodkrantė buvo sujungtos 1961 m. „Dabar čia gyvena apie 3 tūkst. žmonių, o per metus apsilanko apie 600 tūkst. turistų. Vienu metu viešbučiuose, poilsio namuose, moteliuose, kempinguose ir gyventojų nuomojamuose būstuose gali apsistoti apie 14 tūkst. poilsiautojų“, – skaičiuoja KTIC „Agila“ direktoriaus pavaduotoja Eglė Baltranaitė.

Pasak jos, tradiciškai kurorte lankosi daugiausia lietuviai bei turistai iš kaimyninių šalių. „Pavyzdžiui, pernai KTIC apsilankė daugiau kaip 33 tūkst. žmonių, iš kurių beveik 11 tūkst. buvo svečiai iš Lietuvos ir daugiau kaip 22 tūkst. – užsieniečiai. Tačiau vis daugiau turistų sulaukiame iš Prancūzijos, Italijos bei Azijos šalių“, – pastebi E.Baltranaitė.

Mokėdami vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą kurorto biudžetą svečiai papildė beveik dviem milijonais eurų. Dalis šių pinigų skirta miesto tvarkymo ir priežiūros darbams, kopų apsaugai, Neringoje vykstantiems kultūriniams bei sporto renginiams.

Siekdama patenkinti skirtingus svečių poreikius Neringa pastaraisiais metais sparčiai atsinaujina. Nidoje atgimsta buvusi pionierių stovyklos teritorija, kurioje įrengiami poilsio paskirties pastatai, Juodkrantėje poilsio namai atsiras buvusiame Olimpinių rinktinių centro sklype, Preiloje rekonstruoti kažkada Vidaus reikalų ministerijai priklausę poilsio namai, pernai atgimė ir seniausias šios gyvenvietės viešbutis.

„Dauguma atvykstančiųjų nori gyventi ne prašmatniuose apartamentuose, o žvejo namelyje ant marių kranto, bet per vasaros sezono piką Neringoje visi būstai vienodai populiarūs, – sako D.Jasaitis. – Šiuo metu mums labiausiai trūksta aukštesnės klasės viešbučių apartamentų, kurie atitiktų tarptautinių užsienio delegacijų keliamus reikalavimus. Dėl jų trūkumo kai kuriems užsienio šalių politikams yra tekę net atsisakyti nakvynės Neringoje.“

Tačiau atrodo, kad proveržis jau netoli. Nidoje ant marių kranto vietoj apleistų buvusio žuvininkystės ūkio pastatų įsikurs penkių žvaigždučių viešbutis „Radisson Blu“ – po maždaug metus trukusių derybų pasirašyta viešbučio valdymo sutartis.

Daug dėmesio skiriama ir aplinkai: suremontuota nemažai gatvių, automobilių stovėjimo aikštelė ir pėsčiųjų tako ruožas greta Th.Manno memorialinio muziejaus, įrengta daugiau vietų autobusams. Praėjusiais metais Neringos savivaldybės biudžeto lėšomis atkurtas projektinis Nidos tarptautinio keleivinio uosto gylis, o sumontavus naujus pontonus švartavimosi vietų skaičius nuo 60 padidėjo iki 120. Atnaujinta Preilos gelbėjimo stotis.

Juodkrantės gyvenvietėje planuojama įrengti išskirtinę autobusų stotelę, kurioje bus ir informacinis centras, ir paštas, ir bankomatas, ir vieta daiktams saugoti, o Nidos bendruomenės namų salę ketinama pritaikyti vertingų meno kūrinių ekspozicijai.

Jau inicijuoti ir gatvių apšvietimo modernizavimo darbai, tad po kelerių metų dabartinius šviestuvus pakeis energiją taupantys šiuolaikiški LED šviestuvai. Toliau numatyta atkurti istorinius Urbo kalno Nidoje želdinius, nustatyti ir pažymėti senojo šios gyvenvietės švyturio vietą bei įprasminti senąjį, akmenimis grįsta taką. Pastarajam projektui įgyvendinti tikimasi sulaukti ES fondų paramos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2017-m