Statistika rodo, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, tačiau būtiniausioms prekėms ir paslaugoms lietuviai vis dar išleidžia didžiąją dalį pajamų ir gyvenimo kokybe atsilieka nuo Vakarų europiečių.

Aušra Pocienė

Eurostato duomenimis, statistinio lietuvio išlaidos būtiniausioms prekėms ir paslaugoms – maistui, drabužiams ir namų ūkiui sudaro 43 proc. visų išlaidų. Lietuva pagal šių išlaidų dalį vartojimo krepšelyje tarp Europos Sąjungos šalių yra penkta – prasčiau tik Rumunijoje (47 proc.), Slovakijoje (46 proc.), Latvijoje (44 proc.) ir Lenkijoje (44 proc.).

Vidutiniškai ES išlaidos būtiniausioms prekėms ir paslaugoms siekia 38 proc. visų vartojimo išlaidų. Mažiausiai būtiniausiems vartojimo poreikiams išleidžia Liuksemburgo (27 proc.), Airijos (30 proc.) ir Jungtinės Karalystės (31 proc.) gyventojai.

Trys ketvirtadaliai – būtiniausioms išlaidoms

Lietuviai santykinai daug pinigų išleidžia maistui. Pagal maisto prekių ir nealkoholinių gėrimų svorį, kuris sudaro 23,6 proc. vartotojo krepšelio, Lietuva rikiuojasi antroje vietoje ES – už mus daugiau savo pajamų (31 proc.) pravalgo tik Rumunijos gyventojai.

Užtat elektros ir šildymo išlaidų svoriu vartojimo krepšelyje Lietuva neišsišoka: jis siekia 7 proc., o ES vidurkis – 6 proc. Santykinai daugiausiai už šildymą ir elektrą moka vartotojai Slovakijoje (14 proc.), Kroatijoje(10 proc.), Čekijoje (10 proc.), Estijoje (10 proc.) ir Lenkijoje (10 proc.), o mažiausiai – Maltoje (3 proc.), Suomijoje (4 proc.), Liuksemburge (4 proc.) ir Portugalijoje (4 proc.).

„Kai vertiname gyvenimo kokybę ir ją lyginame su kitomis ES šalimis, pravartu atsigręžti atgal, kad įsitikintume, kokią pažangą jau esame padarę. Lyginant vartojimo krepšelio turinio pokyčius per ilgesnį laikotarpį akivaizdu, kad lietuvių gyvenimo kokybė smarkiai gerėja ir artėja ES vidurkio link“, – sako Laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.

Pavyzdžiui, 1997 m. būtiniausioms išlaidoms lietuviai išleisdavo tris ketvirtadalius (74 proc.) savo pajamų, o 2012 m. ši būtinųjų išlaidų dalis jau buvo sumažėjusi iki 46 proc.

Labiausiai mažėjo išlaidų dalis, skiriama maistui ir nealkoholiniams gėrimams. 1996 m. vidutinis statistinis lietuvis pravalgydavo pusę savo pajamų (beveik 52 proc.), o dabar tam skiriamos lėšos sumažėjo 28 proc. ir šiemet sudarė 23,6 proc. visų išlaidų. Būtiniausių išlaidų sąskaita didėjo išlaidos kitiems poreikiams – transportui (per 18 metų jos išaugo labiausiai – 10,6 proc.), įvairioms prekėms ir paslaugoms (4,9 proc.), poilsiui ir kultūrai (4,1 proc.), sveikatai (4 proc.).

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.