Arūnas BRAZAUSKAS

Prognozės – būtinos kalėdinės dovanėlės. Kiekviena save gerbianti žiniasklaidos priemonė artėjant Naujiesiems metams ką nors pasako apie ateitį. Vienos prognozės išsisklaido kaip miražai – tarsi Kalėdų seneliai ir snieguolės, kurie sausio pradžioje išnyksta nežinia kur. Kitos pasimiršta, bet po kurio laiko sprogsta, kada baigia tiksėti jose įtaisytas laikrodis.

2016-ieji – neišsipildžiusių prognozių metai. Galima pasakyti ir taip – įvyko tai, kas buvo netikėta. Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos laimėjimas Seimo rinkimuose patiems „valstiečiams“ nesisapnavo net pačiuose žaliausiuose sapnuose. Didžiosios Britanijos ir ES elitas nesitikėjo „Brexit“ šalininkų pergalės. Sociologinės apklausos ilgokai nerodė, kad JAV prezidento rinkimus galėtų laimėti Donaldas Trumpas. Jau po rinkimų Amerikoje buvo atkreiptas dėmesys, kad tikrieji nuotaikų indikatoriai buvo feisbuko ir tviterio tinklai, tačiau sociologai labiau pasikliovė apklausomis.

Reikia priminti, kad D.Trumpo pergalę tiksliai išpranašavo JAV istorikas Allanas Lichtmanas (g.1947 m.), kuris nuo 1984 m. nesuklydo dėl prezidento rinkimų baigties. Jo metodo bendraautoris yra Sovietų Sąjungoje ilgai gyvenęs seismologas Vladimiras Keilis-Borokas (1921–2013). Jis sukūrė matematinį modelį žemės drebėjimams prognozuoti.

V.Keilis-Borokas – pagarsėjęs mokslininkas, greta kitų garbės narysčių pelnęs vietą ir Popiežiaus mokslų akademijoje. Nuo 1999 m. jis dėstė Kalifornijos universitete Los Andžele.

A.Lichtmano ir V.Keilio-Boroko metodas remiasi atsakymais „taip“ arba „ne“ į 13 raktinių klausimų. „Prezidentų skaičiuoklė“ nusako rinkimų rezultatą (kandidatų surinktų balsų skaičių) 97,9 proc. tikslumu. Konkrečiai šiam reikalui istoriko ir seismologo metodas buvo pritaikytas padedant matematikui Jackui Moshmanui.

2013-aiasiais A.Lichtmano ir V.Keilio-Boroko rodyklė parodė į Hillary Clinton. Tačiau 2016-aisiais V.Lichtmanas pakeitė prognozę, nes pasikeitė tais 13 klausimų nusakoma situacija. Profesorius teigė, kad D.Trumpas laimės balsų daugumą. A.Lichtmanas suklydo – H.Clinton surinko daugiau balsų. Tačiau A.Lichtmanas nesuklydo tuo atžvilgiu, kad D.Trumpas išrinktas prezidentu, – jis užsitikrino reikiamus rinkikų balsus.

Jau išrinkus D.Trumpą istorijos profesorius nesiliovė prognozavęs. A.Lichtmanas pareiškė, kad D.Trumpas gali būti nušalintas per apkaltą. Tokiu atveju prezidentu taptų išrinktasis viceprezidentas Mike‘as Pence‘as. Šįkart A.Lichtmanas rėmėsi ne skaičiuokle, o nuojauta – kaip jis išsireiškė, jausmu savo viduriuose (angl. „guts“).

Ačiū D.Trumpui, JAV prezidento rinkimai tapo įdomiausiu politiniu šou. Regis, toks bus ir pats D.Trumpo valdymas – kad ir kiek jis truktų. Tačiau Lietuvos reikalai tiesiogiai nuo D.Trumpo nepriklauso. Net ir kilus pasaulinei ekonominei sumaiščiai vargu ar ji smogtų Lietuvai labiau nei 2009-aisiais.

Rusijos agresija visuomet įmanoma, tačiau, matyt, gen. Jamesas Mattisas, pravarde Pasiutęs Šuo, numatytas Pentagono šefu ne tam, kad ramiai stebėtų, kaip rusų pajėgos traiško NATO batalionus, dislokuotus Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Taip ir Europos Sąjunga, kuri Lietuvai reiškia ne vien ekonominę erdvę, bet ir dar vieną saugumo garantą, neišardoma vienu „Brexit“ referendumu.

Kalendorius – savaime išsipildančių prognozių rinkinys. Tačiau tiksliai galima prognozuoti tiktai suplanuotus dalykus, pavyzdžiui, rinkimus, bet ne jų baigtį.

2017-aisiais keisis politinės pamainos Prancūzijoje ir Vokietijoje. Abiem atvejais kalbama apie valdžios lygmenį, į kurį moterys patenka ne pagal kvotas, o pagal surinktus balsus. Ar Marine Le Pen taps Prancūzijos prezidente? Ar Angela Merkel sieks dar vienos kadencijos kanclerio poste – kartu ir valdymo trukmės rekordo?

Iki 2018-ųjų gegužės pabaigos, kada pagal grafiką Italijoje numatyti parlamento rinkimai, bus aišku, kas valdo valstybes, kurios kažkada buvo prie ES lopšio. Gal iki to laiko išryškės ir ES reformos vizija. Nors daugelis viduriais jaučia, kad reforma būtina, apie tai, kokį pavidalą jį įgaus, kol kas mažai kas šneka.