Aptarnavimas
Įsismarkavęs nuolaidų kortelių bumas pavertė Lietuvos pirkėjų pinigines kortelių saugyklomis, tačiau jokio lojalumo jas išdavusiems prekybininkams jau seniai neliko.
“Apie kokį lojalumą kalbame, jeigu turiu keturių vaistinių nuolaidų korteles? – traukdama šūsnį kortelių stebisi kaunietė Liudmila Narmontienė. – Ir nors užima daug vietos, jų atsikratyti nenoriu, nes jausčiausi tarsi apgaudinėjama, jei mokėčiau brangiau už kitus”.
Jos žodžius patvirtina ir rinkodaros specialistai. Pasirodo, anksčiau nuolaidų kortelėmis iš tiesų buvo siekiama prisivilioti daugiau klientų. Dabar jos – tik prekybininkų triukas. Sistema tokia: jei nuolaidų kortelė teikia 10 proc. nuolaidą, tai reiškia, kad neturintieji kortelės sumoka 10 proc. daugiau, o perkantieji su kortele moka ne mažesnę, o tiesiog normalią kainą.
Visai kas kita būtų tikrosios lojalumo kortelės, kuriose kaupiami taškai arba sumuojama išleista suma, o vėliau už tai taikomos nuolaidos ar įteikiamos dovanos.
Skaitant šį straipsnį netgi užverda pyktis. Tokios lojalumo kortelės teikia ne kažkokių nuolaidų, dovanų ar panašiai, o tiesiog galimybę, mokėti normalią kainą už perkamą prekę. Iš tiesų , juk dabar vadinamųjų ”lojalumo ” kortelių yra begalybė. Šias korteles teikia kone kiekviena parduotuvė,besiskelbianti, jog tik su šia kortele,klientas gaus naudos sau. Kaip paaiškėja, vienintelė nauda, tai galimybė mokėti ne per daug už prekę, o ką jau kalbėti ,kokia turėtų būti tikroji tokių kortelių paskirtis.Kaip lojalumo kortelės ,teigiamu pavyzdžiu , galima būtų laikyti Maximos kortelę. Apsipirkinėdamas žmogus,turi galimybę po kiek laiko susitaupyti pinigų savo kortelėje,o paskui jais atsiskaityti. Tačiau, yra ir kita šios kortelės pusė- tokias kortelės tik dar labiau skatina žmones pirkti kuo daugiau , kartais net nereikalingus daiktus, vardan ko? kelių centų kortelėje? Mano nuomone, reikia neapsigauti ir per daug nepasitikėti skelbiamais “lojalumo” kortelių pliusais.