Nuosavas elektros jėgaines turinčios įmonės piktinasi nuo šių metų pradžios 27 proc. iki 6,01 cento už kilovatvalandę padidintu viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčiu bei reikalavimu jį mokėti ir mažesnės galios jėgainės.

Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovė “Achema” dabar jau abejoja, ar verta pradėti eksploatuoti jėgainę, į kurią buvo investuota 100 mln. litų, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Investuodami į elektrinę negalėjome įvertinti, kad gamindami energiją sau turėsime mokėti 6,01 cento už kilovatvalandę ir iš šių pinigų bus remiamos kitos elektrinės”, – teigė “Achemos” generalinis direktorius Jonas Sirvydis.

Bendrovė skaičiuoja, kad nuo sausio l dienos pabrangus VIAP mokesčiui šiais metais ji sumokės 22 mln. litų, arba 2,4 karto daugiau nei pernai (9 mln. litų). “Achema” turi dvi elektrines – 22 megavatų galios kogeneracinė elektrinė jau veikia keletą metų, o 46 megavatų galios jėgainę, į kurią investuota apie 100 mln. litų, darbą turėjo pradėti rugpjūčio mėnesį.

“Iki 2008 metų VIAP mokėjo visi, tačiau vėliau buvo nuspręsta jo netaikyti jėgainėms, kurių instaliuota galia mažesnė kaip 25 MW. Dabar vėl turės mokėti visi”, – teigė Energetikos ministerijos atstovas spaudai Kęstutis Jauniškis.

Pasak jo, VIAP yra solidarumo mokestis, skirtas energetikos ūkui plėtoti, todėl laikomasi nuostatos, kad VIAP turi mokėti visi elektros energijos vartotojai, kurie yra energetikos sistemos dalyviai. Įskaitant ir tuos, kurie gamina elektros energiją savo reikmėms.

“Energiją gaminame naudodami garą, kuris lieka po trąšų gamybos. Jei kurą, kaip “Achemai”, reikėtų pirkti, gamyba neapsimokėtų”, – teigė Kėdainių trąšų gamybos bendrovės “Lifosa” vyriausiasis energetikas Albinas Jatautas. Jis prognozuoja, kad šiemet įmonė sumokės 12 mln. litų VIAP mokesčio, pernai ši suma siekė 6 mln. litų.

Nuosavą elektrinę Mažeikiuose turinčios “Orlen Lietuva” atstovai taip pat neslepia ketinimų protestuoti dėl smarkiai išaugusio mokesčio ir galbūt net kreiptis į Europos Komisiją.